Netolima ateitis: į darbą teks eiti iki 70 metų?

Tai turi įvertinti žmonės, planuojantys ir kuriantys verslą.

Todėl „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad smulkiajam verslui planuojant savo veiklą reikėtų galvoti ne tik apie Lietuvos rinką, bet ir eksportą į užsienį.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis svarsto, kad senstant visuomenei daugiau nišų gali atrasti būtent smulkieji verslininkai.

„Kitą dešimtmetį bus gili demografinė duobė - darbingo amžiaus gyventojų skaičius staiga sumažės, nes į darbo rinką įsilies žemo gimstamumo pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio karta, o į pensiją išeis didelio gimstamumo karta, kuri dar gimė prieš nepriklausomybės atkūrimą. Turėsime staiga pasikeitusį balansą, kai yra daug pensijų gavėjų ir mažiau mokesčių mokėtojų“, - DELFI konferencijoje „Kaip sukurti sėkmingą smulkųjį verslą“ sakė jis.

Pasak N. Mačiulio, šiai problemai spręsti nėra daug priemonių, o kai kurios jų dabar atrodo labai nepopuliarios.

„Gimstamumą per mokestinę politiką galime šiek tiek pakelti, bet rezultatai bus po 20 metų, taip pat galime bandyti susigrąžinti dalį iš 600 tūkst. gyvenančių užsienyje. O tada liekasprendimai, kurie dabar yra nepopuliarūs, bet į juos tikrai reikės atsisukti. Tai yra imigracijos politikos keitimas arba pensinio amžiaus vėlinimas. Jeigu dabar man reikėtų statyti, koks bus pensinis amžius 2030 m., tai būtų 69-70 metų. Kitų išeičių aš kol kas mažai matau. Nebent Lietuvai pavyks iš esmės pakeisti imigracijos politiką ir pasiekti, kad žmonių srautai vyktų į Lietuvą, o ne iš jos“, - teigė ekonomistas.

Pagrindinė Lietuvos problema

Tačiau DELFI konferencijoje dalyvavęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis tvirtino, kad pensinio amžiaus ilginimas nėra išeitis.

„Aš nemanau, kad išeitis yra pensinio amžiaus ilginimas. Tai yra toks finansinės inžinerijos variantas, kuris gali būti priimtas tik dėl valstybės pinigų, kad nereikėtų mokėti žmonėms. Aš netikiu, kad tokio amžiaus žmonės gali efektyviai veikti ekonomikoje. Manyčiau, kad dabartinis pensinis amžius iki 65-erių yra optimalus. Sutikite, kad priimti į darbą 67-erių metų žmogų ne dažnam kiltų noras, nebent žmogus pats save laikys darbo rinkoje ir teiks kažkokias paslaugas“, - sakė jis.

R. Dargio teigimu, būtent senstant visuomenei smulkieji verslininkai gali atrasti naujų galimybių.

„Žmonių priežiūra tampa didžiuliu klausimu, jau dabar nėra lengva, jeigu reikia pasisamdyti žmogų, kuris prižiūrėtų senyvą ar neįgalų žmogų, o tokiam darbui puikiai tiktų vyresni nei 65-erių metų darbuotojai“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.

Asociacijos prezidentas prisiminė, kad dar nuo 2006 m. ėmė kelti klausimus dėl demografijos, tačiau iki šiol nesulaukiantis sprendimų iš valdžios.

„Dabartinė partinė demokratija ir gyvenimas nuo rinkimų iki rinkimų išveda esmines valstybės problemas iš diskusijų lauko ir joms neskiriama dėmesio. Mano nuomone, demografija yra valstybės problema Nr. 1. Mums būtinai reikia susigrąžinti žmones, didinti gimstamumą ir įsileisti trečiųjų šalių piliečius. Jeigu mes tai padarysime nevaldomai, turėsime labai sunkių problemų, tačiau tai galima būtų reguliuoti, pavyzdžiui, pirmiausiai įsileidžiant mokslo žmones iš trečiųjų šalių“, - kalbėjo R. Dargis.

DELFI primena, kad gegužę Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje nurodė, kad Lietuvos gyventojų skaičius mažės sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje ir 2060 m. šalyje gyvens 1,8 mln. žmonių.

Statistikos departamento duomenimis, dabar Lietuvoje gyvena 2,908 mln. gyventojų.