Tarptautinė konferencija „Baltijos valstybių knyga ir jos iškilūs veikėjai

Konferencijoje pakviesti dalyvauti pamario krašto istorijos, informacijos ir paveldosaugos institucijų specialistai, visų žinybų bibliotekininkai, baigiamųjų klasių gimnazistai, pasirinksiantys humanitarinio profilio studijas. Jie turėjo progos išgirsti naujų žinių apie K. Donelaičio fenomeną, susipažinti su skirtingose epochose gyvenusių, kūrusių ir ryškų pėdsaką Baltijos valstybių literatūroje palikusių Gothardo Frydricho Stenderio (Latvija) bei Michailo Jurijevičiaus Lermontovo (Rusija) asmenybėmis.

Prieš konferenciją, dalyvaujant autoriui, atidaryta dailininko Šarūno Leonavičiaus (Vilnius) iliustracijų paroda K. Donelaičio poemos „Metai" motyvais. Atidaryme dalyvavo Lietuvos dailininkų sąjungos leidyklos „artseria", išleidusios knygos „Kristijonas Donelaitis. „Metai", leidėjai kartu su leidyklos direktore dr. Danute Zoviene. Pusvalandžio renginyje kalbėta apie originalias, įspūdingas ir gerąja prasme kitokias „Metų" iliustracijas, meninius sąskambius, raginančius kitaip skaityti „Metus", meno kalba atkuriančius trijų šimtmečių būrų autentiką, gyvenseną, aplinką.

Konferencijos dalyviai taip pat galėjo susipažinti su Bauskės (Latvija) ir Kaliningrado (Rusija) bibliotekininkų išeksponuotomis vienos dienos knygų ir dokumentikos parodomis rusų-latvių-lietuvių kalbomis „Gothardas Frydrichas Stenderis: 300 metų gimimo jubiliejui" ir „Tragiško likimo poetas: M. J. Lermontovo 200 metų gimimo jubiliejui".

Konferencijos pirmojoje dalyje „Lietuvių literatūros klasikui Kristijonui Donelaičiui-300" pranešimą „Kristijono Donelaičio kultūrinės inovacijos" skaitė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė dr. Silva Pocytė. Pasak pranešėjos, donelaitikos tyrėjų ir tyrimų erdvėje vis labiau ryškėja studijos „Kristijonas Donelaitis" (1983) autoriaus Vinco Kuzmicko mintis, kad „Kristijono Donelaičio „Metai" yra lietuvių ir jų kalbos išnykimo dramos generalinė repeticija. „Dar plazda krašto, jo gamtos, jo kalbos gyvybė, bet jau ne Tolmino kiemas, jau tik Vyžlaukis, kad ir kokios garbingos būtų vyžos, kad ir koks kilnus būtų neišvargstamas vargas, bet gęsta lietuviško to krašto, tų žmonių saulė". Mintyje turėtas gūdus sovietmetis ir jo fone svečioje šalyje blankiai egzistuojantys lietuviškumo ženklai. Dabar gi, pasak S. Pocytės, „visa Lietuva ir pasaulis savaip ir išdidžiai skaito „Metus". To mažai Lietuvai pavydėti galėtų didžiųjų valstybių knygos kultūros". Klaipėdos universiteto Baltijos regiono Istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas, Evangeliškosios teologijos centro direktorius, Vokietijos Federalinės Respublikos Garbės konsulas dr. Arūnas Baublys pranešime „Kristijono Donelaičio epochos politiniai ir dvasiniai bruožai" problemiškai apžvelgė poeto gyventos epochos aplinką, persmelktą Prūsijos imperijos dvasia. Pasak pranešėjo, kiekviena epocha turi savo išskirtinių gyvųjų ir mirusiųjų kūrėjų, palikusių gyvybingų idėjų. Tos idėjos negaivinamos pradeda blėsti. Taip atsitiko ir su K. Donelaičio fenomenu. „Jo kūrybos ir jos dvasios nesugebame išlaikyti poeto prigimtinės gyvybės lygmenyje", - teigė pranešėjas.

Konferencijos dalyviams šių eilučių autorė pristatytė jau į baigtį beskubančią šilutiškių renginių programą „Kristijonas Donelaitis: epochos ir dabarties laiko sąskambiai". Programą vienija 99 įvairaus pobūdžio, turinio, žanro ir apimties (laiko prasme) renginiai. Ją įgyvendina 23 kultūros, švietimo, mokslo ir nevyriausybinio sektoriaus institucijos, pavieniai kultūros kūrėjai ir mokslininkai. Programą viešina 11 spaudos dienraščių, darbuojasi 24 partneriai, finansuoja LR Kultūros ministerija, Šilutės rajono savivaldybė, Šilutės krašto verslininkai.

Antrojoje konferencijos dalyje „Minime Latvijos ir Rusijos iškilių knygos asmenybių sukaktis" pranešimą „Gothardas Frydrichas Stenderis 300: gyvas kalboje" skaitė Bauskės centrinės bibliotekos direktorė Baiba Tormane. Pirmosios latvių kalbos gramatikos ir pirmosios latvių enciklopedijos autorius G. F. Stenderis (1714–1796) rinko etnografines, etnologines ir kitokio pobūdžio vertingas žinias ir jas skelbė. Autorius susijęs su Lietuva: 1973–1759 m. gyveno ir dirbo Žeimelyje.

Šįmet Rusijos knygininkų bendruomenė mini savo poeto, prozininko ir dramaturgo Michailo Jurijevičiaus Lermontovo gimimo 200-ąsias metines (1814–1841). Todėl konferencijoje dalyvavusiai rusakalbei publikai įdomus buvo Kaliningrado A. P. Gaidaro sritinės bibliotekos direktorės O. A. Vasiljevos pranešimas „Maištingas įkvėpimo genijus" ir įspūdingi M. J. Lermontovo poezijos skaitymai originalo kalba.

Bauskės kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Aigars Urtans, skaitęs pranešimą „Asmenybės: iš Bauskės miesto kraštotyros muziejaus archyvų", pristatė Bauskės kraštietį poetą, muzikantą ir dainininką Vilį Pludonį (1874–1940). Daugeliu talentų apdovanotas senosios kartos Latvijos tautos dainius ilgus metus dirbo mokytoju, parengė ir išleido keletą vadovėlių, jo poezijos posmai sugulė į gausybę rankraščių. Bauskės miesto kraštotyros muziejaus fonduose yra saugojamas V. Pludonio asmeninių daiktų, rankraščių ir ikonografijos rinkinys.

Konferencijos dalyvius pasveikino Šilutės rajono mero pavaduotojas Algirdas Gečas ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė. Jie įteikė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kolektyvui – donelaitikos projekto sumanytojui – mero Vytauto Laurinaičio padėką ir 100 Lt vertės kuponą – pakvietimą į „Pegaso" knygyną Šilutėje. Padėkos ženklų konferencijos organizatoriams būta ir daugiau: Kaliningrado srities kultūros ministrės S. A. Kondratjevos padėką „Už tarptautinius partnerystės ir knygos renginius abipus sienos" F. Bajoraičio viešosios bibliotekos kolektyvui įteikė O. A. Vasiljeva. O konferencijos dalyviai bibliotekininkams dėkojo už įdomų ir turtingą naujomis žiniomis renginį.