Apynasrį gryniesiems mauna ne tik bankai, bet ir Seimas

Komerciniai bankai didina įkainius už pinigų paėmimą iš bankomatų, o Seimas netrukus ketina įvesti apribojimus atsiskaitant grynaisiais. Antradienį Seimas ketina pradėti svarstyti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą. Jis gali būti palaimintas dar šią vasarą. Nauji apribojimai turėtų įsigalioti jau liepą, rašo „Lietuvos rytas“.

Vyriausybės pasiūlyta nauja tvarka gyventojams leis grynaisiais atsiskaityti iki 5 tūkstančių eurų. Verslui riba – 3 tūkstančiai eurų.

Nors šis apribojimas sulaukė kritikos, Lietuva nebus išskirtinė ES.

Kai kuriose šalyse grynieji pinigai dar greičiau stumiami į užribį nei Lietuvoje.

Prancūzai nuėjo dar toliau

„Tie Seimo nariai, kurie pasisakys prieš tai, parodys, kad jie pritaria kontrabandai ir atsiskaitymams šešėlyje“, – dar pavasarį įspėjo premjeras Algirdas Butkevičius. Tad šiek tiek paniurnėję politikai pritarė šiai idėjai Seimo komitetuose.

Užtat A.Butkevičiaus kolegai iš Prancūzijos Manueliui Vallsui tokių perspėjimų kartoti nereikėjo.

Viena didžiausių Europos valstybių nusprendė dar griežčiau riboti grynuosius. Ten grynaisiais bus galima sumokėti iki tūkstančio eurų vietoj dabar galiojančios 3 tūkstančių eurų ribos.

Svetimšaliai į Prancūziją galės atsivežti iki 10 tūkstančių eurų grynaisiais vietoj dabar leidžiamų 15 tūkstančių.

Be to, prancūzas į kitą valiutą laisvai galės išsikeisti tiktai iki tūkstančio eurų, o jeigu suma didesnė, reikės pateikti asmens dokumentą.

Bankai prašo dokumentų

Panašiu keliu, beje, nuėjo ir Lietuva. Bankai jau dabar reikalauja asmens dokumentų, jeigu suma nemaža. Bet oficialiai jokių apribojimų mūsų valstybė atsiskaitymams iki šiol netaikė.

Prancūzų kaimynai ispanai grynuosius apribojo 2012 metų lapkritį, tad šioje šalyje grynaisiais galima atsiskaityti iki 2500 eurų – perpus mažiau, nei planuojama Lietuvoje.

Italai grynuosius iš rinkos stumia irgi nuo 2012 metų, kai pradėjo riboti atsiskaitymus iki įdomios 999,99 euro sumos.

Jei nori pirkti brangesnį daiktą, susimokėk kredito arba debeto kortele.

Praėjusiais metais italai nuėjo dar toliau ir uždraudė imti grynuosius už patalpų nuomą, įskaitant ir būstą poilsiautojams.

Todėl nuo rugsėjo mėnesio turistai Italijoje turės pervesti pinigus nuomotojams.

Taip Roma nusprendė kovoti su šešėliu ir turizmo versle, nes būstus poilsiautojams nuomojantys italai numodavo ranka tiek į mokesčius, tiek į kvitus.

3 tūkstančių eurų ribą grynaisiais praėjusių metų sausį nustatė ir belgai, 5 tūkstančių eurų apribojimą nuo šių metų sausio – ir slovakai.

Vokiečiai kol kas tyli

Karą gryniesiems paskelbė net graikai. Ten šitokiu būdu galima atsiskaityti iki 1500 eurų, o sumokėti didesnes sumas – jau tik kortele ar čekiais.

Tad Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, pasirinko tarpinį variantą.

„Mes radome, manau, gerą kompromisą dėl nustatytų ribojimo sumų“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Atrodo, kad mūsų šalis pasirinko Bulgarijos pavyzdį – ten atsiskaityti grynaisiais leidžiama iki 10 tūkstančių levų (5100 eurų).

Vokietija ir Austrija kol kas netaiko jokių limitų, o Skandinavijos šalys riboja atsiskaitymus tik tam tikrais atvejais.

Beje, kai kurios Europos valstybės riboja net atsiskaitymus monetomis. Pavyzdžiui, Čekijoje galioja draudimas vienu metu atsiskaityti daugiau nei 50 monetų, o apskritai grynaisiais – iki 350 tūkstančių kronų (apie 14 tūkstančių eurų).

Bankas neturi galių?

Lietuvos komerciniai bankai ir patys suskubo riboti grynuosius pinigus: SEB ir DNB bankai nusprendė apmokestinti pinigų išėmimą iš bankomatų.

Drastiškiausiai kol kas pasielgė DNB: nuo rugpjūčio 1 dienos šio banko debeto korteles turintys klientai už pinigų gryninimą (iki 500 eurų) bankomatuose mokės po 30 euro centų.

SEB banko klientams, kuriems į kortelės sąskaitą yra pervedamas darbo užmokestis, nuo liepos 9 d. per mėnesį nemokamai irgi bus galima išsigryninti 500 eurų. Dabar leidžiama nemokamai išsigryninti 1015 eurų. Už išimtą didesnę nei 500 eurų sumą bus taikomas 0,4 proc. mokestis.

Premjeras A.Butkevičius vakar dėl to pažėrė kritikos Lietuvos bankui. Anot Vyriausybės vadovo, rinką prižiūrinčios institucijos valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ne sykį aiškino, jog pagrindinis tikslas – suvaldyti bankų įkainių augimą.

„Kol kas Lietuvos bankas nesuranda instrumentų, kaip tai sutvarkyti“, – konstatavo premjeras.

Tačiau Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas kritiką atrėmė pareiškęs, kad centrinis bankas neturi galimybės reguliuoti finansinių paslaugų kainų.