Radiacijos grėsmė namuose: ką reikia žinoti kiekvienam?

Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas nubrėžia eigą, kuri gali padėti apsisaugoti nuo plaučių vėžį sukeliančio radono. Pasak jo, pirmiausia reikia pasižiūrėti ar sklypas yra rizikos zonoje ar ne. Toliau eina projektavimas, statyba ir techninė priežiūra. Paskutinis žingsnis įsitikinimui – išmatavimas.

Radonas kaupiasi patalpose

Žmones nuolat yra veikiami spinduliuotės šaltinių, dar liaudiškai vadinamos radiacija. Didžiausią apšvitą gauname ne iš medicininių radiologinių tyrimų ar atominių elektrinių, bet iš gamtoje esančių spinduliuotės šaltinių.

Tai kosminė spinduliuotė pasiekianti Žemę iš kosmoso ir nuo Saulės paviršiaus, bei Žemės plutoje, statybinėse medžiagose, ore, vandenyje ir maiste, taip pat žmogaus kūne esančių gamtinių radionuklidų spinduliuotė.

Didžiausią dozę žmogus dažniausiai gauna dėl radono, kuris kaupiasi patalpose. Radonas yra radioaktyvios bespalvės ir bekvapės dujos. Lietuvoje svarbiausias jo šaltinis yra gruntas. Daug kas priklauso nuo to, ant kokio grunto namas pastatytas.

Sukelia plaučių vėžį

Radiacinės saugos centro duomenimis, kasmet Lietuvoje miršta apie 150 žmonių nuo plaučių vėžio, kurį sukelia radonas. Tai apie dešimtadalis visų Lietuvos gyventojų mirštančių nuo plaučių vėžio.

„Radiacinės saugos požiūriu nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės apskritai nėra. Kuo ji didesnė, tuo didesnė yra rizika ir žmogaus sveikatai. Spinduliuotė veikia ląsteles jas pažeizdama, kurios arba atsistato, arba pakinta, arba žūva. Bet kokia apšvita turi būti įvertinta ir ją reikia įvertinti ne atskirais fragmentais, o iš viso, kiek gyventojas gauna“, – paaiškino Radiacinės saugos centro direktorius A.Mastauskas.

Pagrindinis radono pavojus susijęs su tuo, kad gali sukelti kvėpavimo takų ir plaučių vėžį. Jis į organizmą patenka žmogui kvėpuojant, nusėda ant plaučių ir kvėpavimo takų sienelių. Po ilgesnio laiko gali išsivystyti plaučių vėžys ir apsigimimai kitose kartose.

Vaikai yra žymiai jautresni nei suaugę. Be to, jei žmogus rūko patalpoje, tai radono įtaka susirgti plaučių vėžiu padidėja iki 27 kartų.

Nerimą kelia renovuoti namai

Lietuvoje radono kiekio vidurkis yra apie 70 bekerelių kubiniame metre (Bq/m³). Gyventojams reikėtų sureaguoti, aiškintis priežastis ir bandyti jį sumažinti, kai radono kiekis pastate siekia 200 Bq/m³ ir daugiau.

Radiacijos saugos centro paskaičiavimu, tokių pastatų Lietuvoje gali būti apie 7 procentus, įskaitant ir individualius namus. Daugiabučiuose rizika yra mažesnė.

„Su radono padidėjimo problema dažnai susiduriame renovuotose namuose. Naujuose namuose yra įrengiama atitinkama ventiliacija, o dauguma senųjų namų to neturi. Pakeitus langus sandariais, butas būna užblokuojamas, todėl radono koncentracija pakyla. Negalima gailėti lėšų ventiliacinių sistemų pastatymui“, – patarė direktorius.

Statant namus reikia pasitikrinti

Kiekvienas iš mūsų turėtų būti suinteresuoti žinoti, kokia yra situacija gyvenamose ar darbo patalpose bei įvairiuose įstaigose. Jei nustatoma, kad apšvita yra didesnė, toliau bandoma ją sumažinti.

„Žmonės, kurie statosi savo individualius namus pirmiausia turėtų įvertinti teritoriją, kurioje statosi, ar ji nėra rizikingoje zonoje. Svarbu, kad pastatų projektai būtų parengti tinkamai: užtikrinti sandarūs pamatai, kad oras iš grunto nepatektų į gyvenamąsias patalpas“, – demonstruodamas rizikingų rajonų žemėlapį pasakojo A.Mastauskas.

Pasak specialisto, taip pat turi būti įrengtos atitinkamos ventiliacinės sistemos, nes sudėjus labai sandarius langus, automatiškai padidėja radono koncentracija. Vėliau gyventojai turi pasidaryti tyrimus ir įsivertinti, kokia pas juos yra situacija.

Rizikingiausias yra pirmas aukštas ir patalpos, kurios yra po žeme. Kuo aukščiau, tuo mažesnė rizika. Patalpas, kuriuose ilgiausiai būnama reikėtų įsirengti aukščiau.

Pavojingą kiekį galima sumažinti

Radiacinės saugos centras nustatė didelį radono kiekį dviejų namų aplinkoje. Vienas atvejis buvo Ukmergėje, o kitas – Panevėžyje.

„Radome atskirus individualius namus, kur momentinė koncentracija viršija 1 tūkst. Bq/m³. Gyventojai turėjo vaikų. Gerai, kad jie buvo išsilavinę ir iškart suprato situaciją. Jie išsikvietė architektus ir žiūrėjo, ką daryti su pamatais, kaip išspręsti radono sumažinimą. Jie sandarino pamatus, įsirengė ventiliaciją ir koncentracijos kiekis sumažėjo“, – prisiminė centro direktorius.

Pasak specialisto, pradžioje reikia užsandarinti pamatus ir užtikrinti, kad dujos nepatektų į gyvenamąsias patalpas, o tik po to galima įrengti ventiliaciją.

Spinduliuotė sklinda ir iš statybinių medžiagų

Į patalpas radono gali patekti ne tik iš grunto, bet ir iš statybinių medžiagų. Perkant statybines medžiagas, gyventojai turėtų prašyti sertifikatų, kad jos atitinka reikalavimus tiek pagal radiologiją, tiek pagal chemiją.

„Tokios statybinės medžiagos kaip granitas, marmuras ar kitos koncentruotos medžiagos, automatiškai duoda didesnę spinduliuotę. Jas reikėtų naudoti tik tose patalpose, kur gyventojai būna trumpesnį laiką“, – patarimus dalino direktorius.

Labai svarbus veiksnys – atstumas. Kuo toliau nuo spinduliuotės šaltinio tuo mažesnė apšvitos rizika.

Centras atlieka tyrimus

Gyventojai gali kreiptis į Radiacinės saugos centrą, kurio darbuotojai išmatuoja, kiek radono yra name, paaiškina apie jo poveikį ir pataria, ką daryti, jei radono name yra per daug. Taip pat galima kreiptis ir į geologus.

„Matavimai trunka apie tris savaites. Tikslingiausia daryti tyrimus šildymo sezono metu, nes vasarą neatitinką realios situacijos. Kaina priklauso nuo namo ir jo ploto, kiek elektretų (matavimo sistemų) reikia išdėlioti“, – sakė Radiacinės saugos centro direktorius A.Mastauskas.

Lietuvos radono žemėlapis, kuriame galima pasitikrinti, ar gyvenate rizikos zonoje.