Skelbia naujas skolinimo sąlygas: paskolos bus išduodamos kitaip

„Atnaujindami nuostatus pasiekėme pusiausvyrą – pakeitimai mažins gyventojų ilgalaikio prasiskolinimo riziką ir didins jų atsparumą galimiems palūkanų šokams, tačiau bendrai skolinimo apimčiai neigiamo poveikio nedarys“ – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jis pabrėžia, kad naujieji pakeitimai ypač aktualūs šiuo metu, kai rekordiškai žemos palūkanos gali formuoti klaidingus lūkesčius ir skatinti žmones pervertinti paskolų grąžinimo galimybes.

Pagal atnaujintus ASN, maksimali kredito gavėjo mėnesinė kreditų grąžinimo ir palūkanų įmokų (pagal visus įsipareigojimus) suma, kaip ir iki šiol, negalės viršyti 40 proc. tvarių mėnesio pajamų. Tačiau, vertindamos kliento būsto paskolos paraiškas, kredito įstaigos privalės patikrinti, ar klientas būtų finansiškai pajėgus atlaikyti galimus palūkanų šuolius. Skaičiavimams turės būti naudojamos faktinės, bet ne mažesnės kaip 5 proc., palūkanos. Pritaikius šias palūkanas, bendra įsipareigojimams dengti suma turės neviršyti 50 proc. kliento mėnesio pajamų. Pavyzdžiui, jei pagal esamas rinkos palūkanas visų kliento įsipareigojimų suma sudarys 35 proc. jo mėnesio pajamų, o pritaikius hipotetines 5 proc. palūkanas šis santykis padidės iki 46 proc., būsto paskola vis tiek gali būti suteikta.

Suteikiant kreditą fiksuotomis palūkanomis visam paskolos terminui, kliento pajamų ir įsipareigojimų santykio skaičiavimui galės būti naudojamos tik faktinės fiksuotos palūkanos, t. y. vertinant klientą bus neprivaloma taikyti hipotetinio palūkanų padidėjimo, rašoma banko pranešime.

Nuostatuose taip pat numatyta išimtis, kuri kredito įstaigoms suteiks daugiau laisvės vertinant dalies klientų galimybes gauti kreditą. Jei bankas ar kredito unija įvertins, kad būsto paskolos siekiantis klientas bus mokus visiems kreditams skirdamas net ir 60 proc. mėnesio pajamų, būsto paskola jam galės būti suteikta. Tokios paskolos negalės viršyti 5 proc. per metus kredito įstaigos suteiktų naujų būsto paskolų sumos.

Siekiant užkardyti perteklinio įsiskolinimo riziką ir remiantis gerąja kitų šalių praktika, taip pat nustatyta, kad maksimali kredito trukmė negalės viršyti 30 metų, t. y. bus 10 metų trumpesnė, nei taikoma dabar. Lietuvos banko analizė rodo, kad ilgesnė paskolos trukmė susijusi ir su dažnesniais paskolos įmokų vėlavimais. Be to, sutrumpinus paskolos terminą, smarkiai sumažėja bendra per visą paskolos laikotarpį sumokėtų palūkanų suma. Kai kurios šalys, pvz., Kanada, Prancūzija, Suomija, Portugalija, Bulgarija riboja paskolos trukmę iki 25 metų.

Bankas aiškina, kad pakeitimai turės tik nedidelį poveikį gyventojų galimybėms pasiskolinti norimą sumą ir įsigyti norimą būstą. Retrospektyvi duomenų analizė rodo, kad, jei patvirtinti nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 m., įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų.

Pasmerkiamas jaunimas

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius atkreipia dėmesį, kad pakeistos taisyklės apsunkins gyvenimą jaunimui.

Mindaugas Statulevičius © DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Lietuvos bankas yra teisus sakydamas, kad bendriems rinkos rodikliams toks sugriežtinimas pastebimo efekto neturės, tačiau taip dar labiau apsunkinamos sąlygos jauniems žmonėms įsigyti būstą. Šitose taisyklėse paskęsta nepastebėtas niuansas - vidutinę algą uždirbantis jaunas žmogus, atsidėdamas 10 proc. pajamų, pradiniam įnašui turi taupyti apie 14 metų, kad galėtų įsikelti į nedidelį dviejų kambarių butą miesto pakraštyje. Tuo metu jam bus jau apie 38 m., ir maksimalus paskolos terminas dėl amžiaus vargu ar sieks 30 m., kas augina paskolos įmokos dydį“, - sakė jis.

Asociacijos vadovo nuomone, būtina rasti išeitį jaunimui anksčiau patekti į būsto rinką.

„Tai būtų galima padaryti numatant aiškias amžiaus ir būsto kainos ribas, tačiau kitaip mes juos pasmerkiame nuomai, kuri šiandien Lietuvoje toli gražu nėra visuomet skaidri ar patogi norintiems nuomotis visą gyvenimą“, - komentavo M. Statulevičius.

Pasak jo, šiuo metu apie 75 proc. būsto Lietuvoje perkama be pasiskolintų pinigų, taigi griežtinamos Atsakingo skolinimosi taisyklės aktualios tik kas ketvirtam būsto pirkėjui.

Į šią kritiką Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus atsako, kad būtent dėl to ir buvo griežtintos taisyklės.

„Jeigu jaunam žmogui bus skolinama arba jis skolinsis neatsakingai, ilgametės paskolos girnapusė po kaklu gali jį nutempti žemyn. O tai dažnu atveju lemia ne tik skaudžias finansines, bet ir socialines pasekmes. Todėl tvirtindami nuostatus rėmėmės geriausiais pasaulyje pavyzdžiais. Esame įsitikinę, kad atsakingas skolinimas nėra kliūtis nei jaunoms šeimoms, nei vyresniems pasiskolinti nuosavo būsto pirkimui, priešingai, pasverti ir atsakingi sprendimai yra garantija, kad žmonės savo būstuose galės ramiai kurti savo gyvenimus“ – tvirtino jis.