Didėja įmonių apetitas skolintis

Įmonių noras skolintis – ženklas apie investicijas

Po 2008-2009 metų krizės nuolat mažėjęs bankų paskolų privačiam sektoriui portfelis sausį nustojo mažėti ir auga jau trečią mėnesį iš eilės. Nors, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinis sausio-balandžio augimo tempas išlieka neigiamas (-0,6 proc.), balandį jau ir metinis rodiklis iškišo galvą iš neigiamos teritorijos.

Kaip parodė naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa, Lietuvoje veikiantys bankai nurodo, kad paklausa skolintoms lėšoms pastaruoju metu augo, bankai prognozuoja ir tolesnį paklausos augimą. Aktyvesnis įmonių noras pritraukti išorinį finansavimą rodo, kad įmonės vis pozityviau vertina tiek visos šalies, tiek ir savo ekonomines perspektyvas.

Įvertinus kainų pokyčius, šiuo metu įmonėms suteiktų paskolų portfelis visoje bankinėje sistemoje vis dar yra 37 proc. mažesnis nei prieš krizę. Nors per šį laikotarpį įmonės sukaupė nemažas finansines atsargas, tačiau be bankų finansavimo reta įmonė sugeba imtis didelių investicinių projektų. Todėl didėjantis apetitas skolintis – tai ženklas, kad įmonės rimtai mąsto apie investicijas ir veiklos plėtrą.

Kreditas plečiasi ne tik Lietuvoje, bet ir euro zonoje

Teigiamai kredito plėtrą turėtų veikti ir tai, kad bankai jau keletą metų iš eilės švelnina skolinimo sąlygas – tą rodo ta pati Lietuvos banko apklausa. Skolinimo sąlygos šiuo metu yra tokios, kad bet kuris konkurencingas verslas turi gerą galimybę gauti išorinį finansavimą. Skolinimosi patrauklumą dar labiau didina ir itin žemų palūkanų aplinka.

„Danske Bank“ analitikai vertina, kad 2015-ieji gali tapti pirmieji metai, kuomet bendras bankų paskolų portfelis augs, o ne trauksis. Tą turėtų užtikrinti ir tai, kad praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą nuo 2003 metų gyventojų ir įmonių laikomi indėliai bankuose viršijo suteiktas paskolas. Taigi bankams pirmą kartą per ilgą laiką nebereikia ieškoti finansavimo užsienyje, skolinimui didinti jau užtenka ir vietinių šalies resursų.

Beje, didesnis įmonių noras skolintis pastebimas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje euro zonoje. Kaip rodo Europos centrinio banko (ECB) duomenys, skolinimas privačiam sektoriui balandį euro zonoje augo 1,6 proc., o tai buvo geriausias rezultatas nuo 2011 metų. Didelę įtaką šiam postūmiui turėjo ECB pradėta vykdyti kiekybinio skatinimo programa, kuri ne tik į finansų sistemą kas mėnesį įlieja po 60 mlrd. naujai sukurtų eurų, bet ir kuri stipriai prisidėjo prie ekonominių lūkesčių euro zonoje atsistatymo.