Atims iš žemės oligarchų europinę paramą? Idėja jau sklando

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, buvę „drąsiečiai“, užregistravo Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatymo pataisą, kurioje siūlo daugiau nei 500 hektarų žemės turinčius ūkininkus bei jų šeimynykščius nuo ES paramos katilo.

Minėta pataisa siekiama, kad gaunamą ES struktūrinių ir investicinių fondų paramą turėtų galimybę pajausti visi žemės ūkio veiklos subjektai, o ne pavieniai stambūs ūkininkai.

Pasak parlamentaro Valdo Vasiliausko, pataisa leistų smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams gauti ES paramos. Tai jiems padėtų sukaupti daugiau pelno ir padidinti investicijas į naujų ir kokybiškesnių produktų gamybą.

„Šiuo metu smulkūs ir vidutiniai šeimos ūkiai, kurių Lietuvoje yra dauguma ir kurie pagamina didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos, neturi galimybių, o kartu ir nesugeba pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama.

Šiuo metu beveik visą struktūrinių fondų paramą susisemia tik 3 proc. žemės ūkio veiklos subjektų. Dažniausiai jie yra išskirtinai stambių ūkių, viršijančių 500 ha plotą, savininkai ar jų šeimos nariai“, – sakė V. Vasiliauskas.

Pinigais nesitaško

Tokia parlamentarų idėja anaiptol ne visiems ūkininkams limpa prie širdies.

„Blogai, jei jau tokios idėjos ėmė sklandyti“, – pratarė Raseinių rajone ūkininkaujantis Vincentas Macijauskas. Jis javais kasmet užsėja 750 hektarų žemės.

„Į ūkį man tenka nuolat investuoti. Šiuo metu būtina pasistatyti elevatorių – grūdų džiovyklą ir saugyklą. Be ES paramos tai bus sunku bus padaryti, nes grūdų kainos nėra tokios, kad būtų galima verstis be paskolų.

Pavyzdžiui, ūkiui verkiant reikėjo naujo kombaino. Buvau 2011 metais pateikęs projektą, bet pagal ūkiams modernizuoti skirtą priemonę paramos nebegavau. Buvo pažadėta, kad jos gausiu po metų.

Tačiau 2012-aisiais taisyklės buvo pakeistos, ir parama buvo išdalinta tiems ūkininkams, kurie turi mažiau nei 150 hektarų. Ir teko pirkti kombainą už paskolą“, – kalbėjo ūkininkas.

Jo teigimu, jei jau tokia parlamentarų idėja taps realybe, ūkininkai bus priversti skaidyti ūkius. Kaip sakoma, yra stulpas, atsiras ir būdų jam apeiti.

Svarbiausia – laikytis įstatymo

Tuo tarpu Pakruojo rajone ūkininkaujantis Alvidas Vasiliauskas yra įsitikinęs, kad didžiausia Lietuvos blogybė, kad mūsų šalyje nesilaikoma įstatymų.

„Lietuva – unikali šalis. Juk yra priimtas įstatymas: 500 hektarų dirbamos – žemės ūkio paskirties žemės. Ir jis turi būti šventas.

Tapome europine valstybe, tad nors kartą pradėkim laikytis įstatymų.

Bet to nėra. Kuriasi dvarai, perkamos bendrovės. Ir visi kažkodėl didžiuojasi tuo, kad sugeba apeiti teisės aktus.

Kažkodėl tuomet, kai koks žmogus pažeidžia įstatymą, visi piktinamės. Bet kai visoje valstybėje nesilaikoma įstatymo, tylima. Atvirkščiai, didžiuojamasi oligarchais ir tuo, kad jie turi po 20-30 tūkst. hektarų žemės. Tai ir yra pats didžiausias blogumas, nes paprastam ūkininkui lieka labai mažai galimybių įsigyti ir žemės, ir ES paramos.

O juk tai dažniausiai žmonės – jauni ūkininkai, kurie nepabėgo, neemigravo, neprasigėrė. Tai išsilavinęs, po kelis diplomus turintis jaunimas. Juos ima siaubas matant, kaip mūsų valstybėje elgiamasi – kad joje nėra paisoma teisingumo“, – piktinosi A.Vasiliauskas.