Sukčius iš Degučių gyventojos išviliojo 5 000 litų,

Telefoniniai sukčiai vis dar sugeba gyventojams kabinti makaronus ant ausų – tą byloja policijos suvestinės ir baudžiamosios bylos teismuose. Dažniausiai senyvo amžiaus žmonės, išgirdę apie tariamą artimojo nelaimę, matyt, pamiršta visą informaciją apie smailialiežuvius ir ne vienerius metus taupytus pinigus lengva ranka atiduoda nepažįstamiesiems.

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir balandžio 27-ąją paskelbė nuosprendį T. M. Pastarasis teistas jau penkis kartus, paskutinį kartą į laisvę iš Pravieniškių pataisos namų paleistas praėjusių metų kovo 7 dieną, teistumas dar neišnykęs.

Šį kartą nustatyta, kad T. M. apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą. Jis veikė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas. 2014 metų gegužės 10 dieną, nuo 19 val. 40 min. iki 20 val. 50 min., minėtasis nenustatytas asmuo skambino į fiksuoto ryšio telefoną 8 (441) 46 298, esantį nukentėjusiosios A. M. namuose, ir apgaulingai prisistatęs anūke, pranešė, kad lipdama laiptais pargriovė ir sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikalingi pinigai. Po to „anūkė“ telefoną perdavė „policijos pareigūnui“, kuris paaiškino, kad siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už sužalotos mergaitės gydymą reikia keturių tūkstančių litų.

A. M. sutiko sumokėti šiuos pinigus ir nurodė savo namų adresą. T. M. nuvyko ten ir iš jos rankų paėmė keturis tūkstančius litų. Bet pamatęs, kad ši turi daugiau pinigų, vėl liepė moteriškei kalbėti telefonu - asmuo, apgaulingai prisistatęs anūke, paprašė dar pridėti bent du tūkstančius litų. Tada moteris jam atidavė likusius turėtus pinigus - vieną tūkstantį litų. Ir taip iš nukentėjusiosios A. M. jis apgaule išviliojo iš viso penkis tūkstančius.

Dėl pareikšto kaltinimo T. M. kaltu neprisipažino, teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus.

Bet jo kaltumas įrodytas įvairiais duomenimis. Štai nukentėjusioji A. M. paaiškino, kad tą vakarą jai į laidinį telefoną paskambino verkdama mergina, kuri prisistatė jos anūke. Su vyriškiu kalbėjo apie pusantros valandos, kartais jis duodavo pakalbėti merginai, kaip sakė, jos anūkei. Maždaug po pusantros valandos atvažiavo jaunuolis, kuriam atidavė visus pinigus, kiek turėjo, - iš viso 5 000 litų. Visi pinigai buvo 200 litų kupiūromis. Atidavusi pinigus ji paskambino į Kauną ir sužinojo, kad anūkė yra namuose - tada suprato, jog buvo apgauta.

Taksistas G. P. šioje byloje tapo liudytoju. Jis teigė praėjusių metų gegužės mėnesį, dienos neprisiminė, šeštadienį, apie 18 val., jam stovint Šilutės miesto Tilžės gatvėje priėjęs apie 25 metų amžiaus vaikinas paprašė nuvežti į Žemaičių Naumiestį. Ten neradęs gatvės, tad telefonu su kažkuo pakalbėjęs nurodė, kad reikia važiuoti į Degučius. Vaikinas nuolat kalbėjo telefonu. Atvažiavus į nurodytą vietą sustojo prie seno namo, vaikinas išlipo ir paprašė palaukti. Taksistas matė, kaip duris atidarė senyvo amžiaus moteris ir vaikiną įleido į vidų. Vaikinas sugrįžo po kokių 5 minučių ir paprašė nuvežti atgal į Šilutę. Pareidamas vaikinas jokių daiktų rankose nesinešė, rankinės neturėjo. Vaikinas už taksi paslaugas davė 200 litų kupiūrą.

Liudytoja D. E. teigė, kad 2014 m. gegužės 10 d., apie 19 val., ėjo pro A. M. namą ir matė ten stovintį raudonos spalvos taksi automobilį. Automobilyje sėdėjo vairuotojas, priekinėje sėdynėje - keleivis. Matė, kaip pastarasis išlipo ir kalbėdamas telefonu nuėjo į kiemą.

Dar vienas liudytojas sakė, kad jį su T. M. supažindino brolis. T. M. telefono numerį turėjo išsisaugojusi jo draugė. Jis su T. M. žinutėmis susirašinėjo per savo draugės telefoną, nes jie abu turėjo „Labas“ korteles ir SMS žinutės nekainavo. Su T. M. pradėjo žinutėmis susirašinėti praėjusių metų gegužės pradžioje, kelias dienas prieš tai, kai T. M. buvo sumuštas prie Šilutės autobusų stoties. Paskutinį kartą su juo susirašinėjo dieną po muštynių per jo ir draugės telefonus.

Šita draugė, nagrinėjant baudžiamąją bylą, irgi buvo liudytoja. Ji paaiškino, kad T. M. telefono numerį turėjo, tačiau ištrynė, kai sužinojo, kad T. M. gegužės pradžioje turėjo važiuoti į Rusiją. Per jos telefoną su T. M. susirašinėjo ir ji, ir jos draugas.

T. M. telefono numeris buvo užfiksuotas ir Klaipėdos teritorinės darbo biržos Šilutės skyriuje. Trys specialistės turėjo jo asmens duomenis ir telefono numerį, po kuriais jis buvo pasirašęs.

Liudytoja G. B. parodė, kad gegužės 9-ąją budėtojo nurodymu vyko prie parduotuvės „Dobilas“, kur buvo įvykusios muštynės. Įvykio vietoje buvo rastas sumuštas T. M., kuris niekam pretenzijų dėl sumušimo nereiškė. Jį išsivežė greitoji medicinos pagalba. Po to jis buvo pristatytas į komisariatą, kuriame po apklausos paleistas.

Kratos metu paimti T. M. striukė ir kedai bei „Labas“ kortelė. Iš telefoninių pokalbių išklotinių nustatyta, kad nukentėjusiajai degutiškei skambino iš telefono, kuris veikė Alytuje, laisvės atėmimo vietoje. Šiuo numeriu nusikaltimo padarymo dieną buvo skambinta į T. M. telefoną 19 val. 51 min. ir 19 val. 56 min., siųstos SMS žinutės.

Pagal telekomunikacinių bendrovių bokštų informaciją, abonentas Nr. (duomenys neskelbtini),  2014 metų gegužės 10 dieną nuo 20 valandos vyko iš Šilutės į Degučius ir atgal kaip ir taksisto G. P. abonentinis numeris.

Taip pat nustatyta, kad  T. M. abonentinis numeris intensyviai bendravo su abonentu, veikiančiu Alytuje. Pastarojo abonento telefono Nr. 8 605 67967 gegužės 10 dieną skambino įvairiems laidinio ryšio abonentams. Pareigūnai, pabendravę su jais, įsitikino, kad jiems skambino tas pats asmuo, bet atsiliepę asmenys suprato, jog skambina sukčius, todėl su juo nebendravo.

Teismas nusprendė T. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo nuteistasis galėjo apskųsti apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.