Mažiau uždirbantiesiems gresia dar didesni mokesčiai

Seime jau įregistruotos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma numatyti, kad visi dirbantieji „Sodrai“ mokesčius privalėtų mokėti bent nuo minimalios algos. Tokiu atveju įdarbinti puse ar mažiau etato ir uždirbantys mažiau nei oficiali minimali alga, privalės socialiniam draudimui mokėti daugiau mokesčių. Šitų pataisų autorius - Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, tvirtinantis, kad taip norima kovoti su šešėline ekonomika.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas laikosi priešingos nuomonės, kad toks sprendimas tik dar labiau padidintų šešėlį. „Tai yra nenormalu ir parodo, kad dalis pajamų gaunama vokeliuose. Tai yra tam tikra kova su šešėliu tuo pačiu tiems žmonėms užtikrinant bent jau minimalias socialines išmokas, nes kitu atveju iš kitų mokesčių mokėtojų jie prašys išmokų“, - teigė A. Sysas. Jis tvirtino, kad registruojant šią pataisą buvo remtasi Estijos patirtimi.

„Analogiška situacija buvo ir pas juos. Pritaikius tokias taisykles, šešėlis iškart sumažėjo ir dėl to išlošė socialinio draudimo sistema, patys žmonės, nes jie yra draudžiami visu draudimu, o ne tik dalimi, kai po to jiems trūksta draudiminio stažo“, - sakė A. Sysas.

Lietuviškose pataisose numatyta, kad nuo minimalios algos visas įmokas „Sodrai“ turėtų mokėti tik tie žmonės, kurie dirba viename darbe, tačiau uždirba mažiau nei minimalią algą. Taigi pataisos nepalies turinčių kelias darbovietes, kuriose dirba nevisu etatu, taip pat jaunesnių nei 29-erių metų darbuotojų. Reikalavimas negalios tiems, kurie dirba būdami vaiko priežiūros atostogose ar gavo ligos pašalpą. Preliminariai skaičiuojant, darbdaviui, kuris darbuotojui moka pusę minimalios algos, mokesčių našta per mėnesį padidėtų apie 60 eurų. O po liepos 1-osios, kai minimali alga išaugs nuo 300 iki 325 eurų prieš mokesčius, tokiems darbdaviams tektų mokėti dar daugiau mokesčių. S. Besagirsko nuomone, Lietuvoje yra išties nemažai žmonių, kurie iš tiesų dirba puse etato už pusę minimalios algos.

„Aš manau, kad tai nėra tinkama priemonė kovoti su šešėliu. Juk ir pasaulis eina prie darbo grafiko lankstinimo, ir taip žmogus, iš tiesų norintis dirbti pusę etato, darbdaviui gali tapti per brangus, - kalbėjo ekonomistas S. Besagirskas. - Aš pats žinau įmonių regionuose, kurios pasisamdo valytoją, kad ji ateitų vienai dienai per savaitę ar vienai valandai per dieną. Jos įdarbinamos puse etato. Ką tuomet daryti, jeigu pataisa būtų priimta? Mokėti algą iš stalčiaus arba jo atsisakyti. Su nelegaliu darbu reikia kovoti, bet ne tokiomis keistomis priemonėmis. Jeigu žiūrime iš Vilniaus perspektyvų pro Seimo langą, tai mums galbūt ir atrodo, kad pusė minimalaus atlyginimo yra įtarimą keliantis reiškinys. Tačiau regionuose tai yra normalus atlyginimas“.

Pasak A. Syso, Vyriausybė tokiam pasiūlymui pritaria, pataisa derinta su „Sodra“. Pataisų aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad taip dirbantys žmonės patys save stumia į bėdą ateityje, nes oficialiai mokesčius mokant nuo mažesnės nei minimalios algos, proporcingai mažėja socialinio draudimo stažas, vertinamas apskaičiuojant pensiją.

„Visi kiti dirbantieji tampa įkaitais tų, kurie nori mūsų sąskaita gauti šalpos pensiją. Tačiau tai bus taip pat mūsų visų sumokėti pinigai“, - kalbėjo A. Sysas. Siūloma, kad pataisa įsigaliotų nuo kitų metų, tačiau tam dar turi pritarti Seimas ir Prezidentė. Skaičiuojama, kad priėmus įstatymą papildomai būtų surinkta apytiksliai 110 mln. eurų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Taip dirbantys patys save skriaudžia, „Sodra“ tokius pakeitimus priimtų su džiaugsmu. Balandžio duomenimis, 161,4 tūkst. gyventojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gauna mažesnį atlyginimą nei minimali alga.

„Svarbiausia, kad dėl to jie praranda socialines garantijas. Pavyzdžiui, metus dirbdamas už pusę minimalaus atlyginimo žmogus sukaupia tik pusę metų pensijų socialinio draudimo stažo (pagal įstatymą visi metai užskaitomi tik jei dirbi už minimalią algą arba didesnį atlyginimą, priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu). Dėl to ateityje bus mokama gerokai mažesnė pensija“, - sakė „Sodros“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis. Jo teigimu, tai panašu ir su kitomis socialinio draudimo išmokomis ligos atveju, auginant vaikus ar netekus darbo, nes jos yra gerokai mažesnės, jei gyventojo atlyginimas mažesnis nei minimali alga. „Be to, pataisos būtų naudingos ir sąžiningiems darbdaviams, kurių išlaidos atlyginimams ir socialinio draudimo įmokoms didesnės nei tų, kurie dalį atlyginimo moka neoficialiai. Priėmus pataisas pastarieji darbdaviai prarastų konkurencinį pranašumą“, - kalbėjo M. Žilionis. Neoficialiais vertinimais, Lietuvoje iki ketvirtadalio atlyginimų yra sumokama vokeliuose.