Nusprendė, kiek vairuotojai mokės už automobilių draudimą

Jei planuojate neišvažiuoti iš Lietuvos, kaina viena, bet jei norėsite važiuoti į Didžiąją Britaniją aplankyti artimųjų, kaina šoktelėja net iki trijų kartų.

Siekiant apsidrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo įmonės taiko skirtingus draudimo įmokos dydžius priklausomai nuo to, ar transporto priemonė bus naudojama Lietuvoje, ar ir kitoje Europos Sąjungos šalyje, pavyzdžiui D.Britanijoje.

Tačiau advokatų kontoros „Triniti“ teisininkė Paulina Gruodienė paaiškino, kad tokie kainų skirtumai – neteisėti.

Nesvarbu, ar vairuosite tik Lietuvoje, ar keliausite po Europos Sąjungos šalis, draudimo kaina turi būti ta pati.

Kainą kelti buvo įprasta

„Įsivyravusi praktika buvo tokia, jog draudimo įmonės sudarytose sutartyse nurodydavo, kad transporto priemonės naudojimas už Lietuvos Respublikos ribų yra laikomas riziką didinančia aplinkybe, apie kurią draudėjas privalo papildomai pranešti.

Sutartyse būdavo įtraukiama sąlyga, kad apdrausta transporto priemonė nebus eksploatuojama Jungtinės karalystės bei Airijos teritorijose.

Pasak draudimo įmonių, tose šalyse, kuriose eismas vyksta kita kelio puse, dažniau vyksta draudžiamieji įvykiai, todėl tai yra rizikos faktorius.

Įkainiai skirdavosi kone 3 kartus, t.y. jis būdavo gerokai mažesnis, jei sutartis būdavo sudaroma apimant tik Lietuvos jurisdikciją, ir greitai pabrangdavo naudojant transporto priemonę ir Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje“, – aiškino P.Gruodienė.

Po avarijos – tik pusė kompensacijos

Tokius kainų skirtumus draudimo bendrovės taiko ir lengvųjų automobilių vairuotojams, ir krovinių vežimu užsiimantiems verslininkams.

Šie dėl automobilių parko dydžio patirdavo daug nuostolių, todėl ėmėsi aiškintis, ar draudikai nesielgia neteisėtai.

Nutylėjimai apie išvykstamuosius reisus, neretai kainuodavo brangiai. Draudiminio įvykio atveju, kai jis įvykdavo kitoje Europos Sąjungos šalyje nepranešus apie transporto priemonės išvykimą, draudikas reikalaudavo iš draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.

Teismo sprendimas

Vis dėlto, vairuotojų įtarimai pasitvirtino – teismas nusprendė, kad draudimo įmokos negali skirtis priklausomai nuo to, ar automobiliu važinėjama tik Lietuvoje, ar ir užsienyje.

Pasak P.Gruodienės, gegužės 29 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis pakeitė iki šiol nusistovėjusią praktiką.

Nuo šiol draudikai turi įsipareigoti suteikti draudimo apsaugą be išlygų, o draudimo įmokos dydis negali priklausyti nuo to, ar paslauga bus naudojamasi kitoje ES šalyje.

Šios nuostatos taikomos visoms transporto priemonėms be išimties – ir lengviesiems automobiliams, ir krovinių pervežimus vykdančioms įmonėms.

Papildomos draudimo įmokos dėl pasikeitusios teritorijos transporto priemonės naudojimui prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.

Patarė nepasirašinėti sutarčių

P.Gruodienė vairuotojams patarė nepasirašinėti jokių sutarčių, jei draudimo bendrovė bandys apriboti važiavimo teritoriją.

„Transporto priemonių savinininkai turėtų atkreipti dėmesį į naująjį reglamentavimą ir nepasirašinėti draudimo sutarčių, kurios vis dar taiko diferencijuojamą kainodarą ir rinktis kitą draudimo bendrovę.

Žinoma, klientai turėtų atkreipti dėmesį, jog net ir pasirašytos sutartys bus negaliojančios ir veiks draudimo įmonės nenaudai: t.y. šiuo atveju bus ginamas vartotojas ir draudimo įmonės neturės teisės reikalauti grąžinti išmokėtas draudimo sumas“, – aiškino ji.

Naująją teismų praktiką nulėmė „BTA Insurance company“ SE filialo Lietuvoje ir UAB „Litaksa“ byla. Iki jos teismai palaikė draudimo įmones bei plėtojo teismų praktiką, kurioje kainų diferencijavimas būdavo galimas.

Sprendimas visai ES

Teisininkės duomenimis, 2015 m. kovo 26 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė prejudicinį sprendimą, kuriame nurodė, jog visos ES valstybės narės privalo užtikrinti, kad vienkartinę draudimo įmoką sumokėję transporto priemonių savininkai turėtų draudiminę apsaugą, galiojančią visoje Bendrijos teritorijoje.

Teismo sprendime taip pat nurodoma, kad draudikas, gavęs draudimo įmoką, iš esmės turėtų prisiimti riziką nukentėjusiems asmenims išmokėti išmokas dėl įvykio, kurį gali sukelti apdrausta transporto priemonė, nepaisant to, kurioje ES vietoje ji buvo naudojama.

„Pastarieji nutarimai nulemia, jog būtent draudikui, kaip savo srities profesionalui ir turinčiam patirties sudarant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, tenka pareiga tinkamai apskaičiuoti draudimo įmoką įvertinus visą prisiimamos rizikos apimtį.

Atsižvelgiant į tai, draudimo įmoka visais atvejais turi būti apskaičiuojama įvertinus draudimo rizikos galimus pasikeitimus dėl apdraustos transporto priemonės naudojimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų.

Atitinkamai draudimo sutarties nuostatos dėl teritorijos diferencijavimo yra pripažįstamos negaliojančiomis bei prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktams“, – tvirtino P.Gruodienė.