Pagėgiuose daugėja sukčiavimo atvejų

Įvedant eurą bus „darbo“ ir sukčiams

„Artėja euro įvedimas, o tai nauja terpė sukčiams, kurie apgaule siūlys gyventojams įvairias paslaugas – turimų litų suskaičiavimą, numerių surašymą arba valiutos keitimą namuose, - apie sukčiautojų išradingumą pasakojo komisariato viršininkas A. Mikalauskas. – Jau turbūt daugiau nei 10 metų sukčiavimo būdai yra tokie patys arba panašūs, tačiau ant sukčių „kabliuko“ užkimba vis nauji asmenys. Nusikaltėlių aukomis tampa ne tik vaikai ir senyvo amžiaus gyventojai, bet ir jauni, išsilavinę žmonės. Dažnas suvokia, kad tokie pranešimai tėra „telefoninių“ sukčių mėginimai apgaule ištuštinti patiklių asmenų pinigines, tačiau sulaukę atitinkamo skambučio ar apsilankymo namuose vis dar elgiasi spontaniškai ir pasiduoda įkalbinėjimams perduoti pinigus ar atskleisti savo duomenis. Nors per visuomenės informavimo priemones pateikiama daug informacijos, kaip apsisaugoti nuo sukčių, tačiau žmonės tai galutinai suvokia jau po pinigų perdavimo ar duomenų atskleidimo“.

A. Mikalausko teigimu, telefoninių sukčių užvaldomos materialinės vertybės siekia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų. Tai dažniausiai priklauso nuo to, kaip sukčius sugeba psichologiškai paveikti savo „auką“. Telefoniniai sukčiai neaplenkia ir Pagėgių savivaldybės. Nors stebint nusikalstamumo statistiką tokie sukčiavimo atvejai sudaro tik nežymią nusikaltimų dalį, tačiau padaroma žala yra tikrai nemaža.

Populiariausi sukčiavimo būdai Pagėgiuose

Neseniai vienai pagėgiškei į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas vyras  prisistatė policijos komisariato vyresniuoju tyrėju, pasakė išgalvotą pavardę. Pradėjo klausinėti asmens duomenų, o paskui pranešė, kad yra sulaikytos dvi moterys, kurios naudojosi asmens banko sąskaita nelegalioms finansinėms operacijoms atlikti, tikino, kad įtariami ir banko darbuotojai. Moteris patikėjo išgalvota istorija ir padiktavo savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus bei slaptažodžius. Skambinusysis moteriai vėliau liepė nueiti į banką, kur ji sudarė naują elektroninės bankininkystės sutartį. Banko darbuotoja pranešė, kad pasinaudojus nukentėjusiosios elektronine bankininkyste buvo atliekamos įtartinos finansinės operacijos – iš sąskaitos pasisavinti 4 000 litų bei padaryti kiti pavedimai. Padaryta žala – 4 335 litai.

Kitu atveju fiksuotojo ryšio telefonu paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė FNTT skyriaus pareigūnu. Į moterį kreipėsi vardu ir pavarde, pradėjo pasakoti, kad vysta tyrimas dėl jos sąskaitos, nes jos sąskaitą užvaldė ir naudojasi sukčiai, tačiau nuramino, kad jos pinigai sąskaitoje yra saugūs ir liepė ateiti apklausai nurodydamas adresą bei kabineto numerį. Pokalbio metu jis moters paklausė, ar ji turi elektroninės bankininkystės kodus. Atsakius, kad ne, liepė nueiti į banką ir sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, nes tai neva padės tyrimui. Netrukus moteriai paskambino tas pats vyriškis ir paprašė padiktuoti elektroninės bankininkystės kodus, o dėl apklausos sakė susitarsiąs vėliau. Moteriai padiktavus visus kodus, apsimetėlis pareigūnas daugiau nebepaskambino. Nuvažiavusi nurodytu adresu moteris nieko nerado ir tik paskambinusi policijai  suprato, kad pateko į sukčių pinkles. Ši pagėgiškė neteko 4 000 litų.

A. Mikalauskas sakė, kad tokius sukčiavimo atvejus galima pavadinti latentiniais, mat nukentėjusieji nuo telefoninių sukčių nenori kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes bijo apsijuokti prieš kaimynus, bendradarbius ar giminaičius. Apie tokius atvejus dažniausiai sužinoma tik tada, kai nusikalstama veika jau padaryta ir išvilioti pinigai arba paimamas greitasis kreditas. Policijos duomenimis, dažniausiai tuo užsiima įkalinimo įstaigose esantys asmenys.