Vežėjus įsiutino naujas biurokratų barjeras: jie nebegali pasamdyti vairuotojų iš kitų šalių

Gegužės 27 d. įsigaliojo naujas švietimo ir mokslo ministro patvirtintas Profesinio mokymo diplomo ir pažymėjimo turinio, formos ir išdavimo tvarkos aprašas.

Remiantis juo, į mokymo kursus vairuotojų profesinės kompetencijos pažymėjimui gauti, vairuotojai registruojami bendrame mokinių registre, kuriame reikalaujama įvesti nebe mokinio, pradedančio profesinio mokymo kursą, gimimo datą, o asmens kodą. Tai iš esmės užkerta kelią trečiųjų šalių vairuotojams iškart įsidarbinti Lietuvos transporto įmonėse, nes kodą galima gauti tik turint leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šio leidimo išdavimas gali užtrukti apie 4-5 mėnesius, rašoma „Linavos“ pranešime.

„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad problema jau aptarta tiek su Švietimo ir mokslo, tiek su Vidaus reikalų, tiek su Susisiekimo ministerijomis, tačiau sprendimą priimti vis tiek delsiama.

„Kaip dar paaiškinti mūsų valdininkams, kad jau apie tris savaites stovi apie 600 vilkikų. Juk nuostolius patiria ir vežėjai, ir valstybės biudžetas. Problemos sprendžiamos vėžlio greičiu, nors tiek Susisiekimo, tiek Vidaus reikalų ministerijos mus palaiko. Negana to, kad turime problemų ir Rytuose, ir Vakaruose, jų pridaroma dar ir šalies viduje“, – apie susidariusią situaciją pasakoja E.Mikėnas.

Įžvelgia biurokratizmą

Pasipiktinimo naująja Švietimo ir mokslo ministerijos tvarka neslepia ir stambūs Lietuvos vežėjai, kasmet įdarbinantys tūkstančius trečiųjų šalių vairuotojų.

112 krovininių automobilių parką valdančios UAB „Telmento transportas“ vadovas Artūras Telmentas tikina, kad dėl nelogiško reikalavimo jau buvo priverstas atsisakyti trijų vairuotojų iš trečiųjų šalių: vieną privalėjo išsiųsti jau atvykusį, o trims pasakė neatvažiuoti paskutinę minutę, jau šiems susikrovus lagaminus.

„Nuostoliai užprogramuoti – daugiau kaip 150 eurų susimoki už leidimą vairuotojui dirbti, tada šis pasirašo darbo sutartį, atvažiuoja, aš jam moku algą ir staiga sužinau, kad kursų baigimo pažymėjimo jis negaus. Ir kur tą vairuotoją tada dėti?..“, – piktinasi A.Telmentas.

Klaipėdoje įsikūrusios įmonės vadovas neslėpė nusivylimo Lietuvos valdžios institucijomis. Anksčiau vairuotojai vadinamuosius „95 kodo“ kursus baigti ir pažymėjimą gauti galėjo tik turėdami darbo vizą.

Tuo metu dabar vežėjai, norėdami, kad trečiųjų šalių vairuotojas pradėtų dirbti, turės laukti mažiausiai 4 mėn. – maždaug tiek užtrunka, kol perėjus visas biurokratines procedūras vairuotojui gaunamas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

Šiauliuose įsikūrusios UAB „Gretvėja“ direktorius Gintaras Valungevičius, pritaria A.Telmentui tikindamas, kad jokių problemų nekilo, kol Švietimo ir mokslo ministerija nepradėjo reikalauti asmens kodo. „Gretvėja“ šiuo metu nusipirko 10 naujų vilkikų ir tam šiuo metu įdarbino 4-5 trečiųjų šalių vairuotojus, dar 5 laukia atvykstant.

„Iš 10 įsidarbinančių 20-30 proc. netinka darbui ir būname priversti atsisveikinti. Dabar aš dengsiu išlaidas 4 mėn., kol jie gaus leidimą gyventi ir po to paaiškės, kad darbui jie netinkami“, – apie paradoksalią situaciją pasakojo G.Valungevičius.

G.Valungevičius neslėpė pasipiktinimo Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais. „Vairuotojai gali mokytis, bet kas iš to – „95 kodo“ atestato jie negali gauti“, – teigė „Gretvėjos“ vadovas. Jis pridūrė, kad tokiu būdu valstybė kerta visai šaliai svarbią šaką, o valdininkai, užuot padėję, trukdo verslui.

„Volvo trucks“ nuotr./Vilkiko vairuotojas

Tikėtis lietuvių antplūdžio – naivu

Su panašia problema kaip G.Valungevičius susidūrė ir kita Šiauliuose įsikūrusi įmonė UAB „Luckaus transportas“, valdanti 135 krovininių automobilių parką.

„Užsisakėme 70 naujų vilkikų ir dabar pasirodo, kad dėl sunkiai protu suvokiamo Švietimo ministerijos sprendimo visi pusmečio planai griūva, kadangi vilkikus vairuoti nebus kam. Mes gal rastume ir lietuvių, bet visiems vežėjams rasti neįmanoma“, – pasakojo įmonės vadovas Gediminas Luckus, tikindamas, kad belieka spėlioti, kokios šios naujos tvarkos priežastys.

„Gal čia norima taip motyvuoti įdarbinti lietuvius vairuotojus, bet vis daugiau lietuvių vairuotojų didesnių algų suvilioti važiuoja dirbti Vakarų Europos vežėjams ir įsivaizduoti, kad nepriėmus trečiųjų šalių vairuotojų, padidės galimybės įsidarbinti lietuviams, yra naivu“, – stebėjosi G.Luckus, pridurdamas, kad Lietuva tokiu būdu pajaus dar didesnį vairuotojų trūkumą, mat trečiųjų šalių vairuotojai užplūs Lenkijos ir kitų gretimų šalių vežėjus.

Laukimu gyvena ir viena didžiausių Lietuvoje transporto įmonių UAB „Finėjas“, kurioje iš 600 darbuotojų apie 200 yra iš trečiųjų šalių. Įmonė plečiasi, yra užsisakiusi naujus vilkikus, tačiau šiuo metu yra akligatvyje – vairuoti juos gali nebūti kam.

„Su žmonėmis iš Baltarusijos, Ukrainos sutarta, tačiau jie negali pradėti dirbti. Laukia savo šaly ir kasdien skambina, klausia, kada galės atvykti“, – apie situaciją įmonėje pasakoja „Finėjo“ komercijos direktorius Aidas Plaščinskas. Anot jo, įmonė jau išleido nemažai pinigų vairuotojų iš trečiųjų šalių dokumentams tvarkyti, o Lietuvoje rasti reikiamą kiekį vairuotojų yra nerealu.

Laukia papildomi kaštai

Apie gresiančius nuostoliai kalba ir Kaune įsikūrusios UAB „Hoptrans“ technikos vadovas Rimgaudas Pauliukaitis. Vien šiuo metu įmonė darbui rengia 38 vairuotojus iš Ukrainos, o per šių metų pirmą pusmetį iš Ukrainos ji jau įdarbino 53 vairuotojus. Įmonei vieno žmogaus įdarbinimo iš trečiųjų šalių kaštai siekia beveik 500 Eur. Tiek kainuoja įvairūs leidimai gyventi Lietuvoje, sveikatos patikrinimai, liudijimai, vairuotojų profesinis mokymas.

„Hoptrans“ šiemet su planinėmis investicijomis buvo numačiusi 50 žmonių prieaugį, iš kurių 100 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai ir kuriems jau yra pradėtos laikinojo įdarbinimo procedūros. Vis dėlto R.Pauliukaitis kalba apie gerokai didesnius nuostolius.

„Būsime priversti ieškoti pakaitinių vairuotojų, išleidę pinigus vairuotojams įdarbinti, bet kiek dar kainuos naujai įsigytų transporto priemonių prastovos“, – pasakojo R.Pauliukaitis, pridūręs, kad įmonė šiemet ketina įsigyti 40 naujų vilkikų, ir kiekvienas iš jų nevažiuodamas kasdien atneša kelis tūkstančius eurų nuostolių.

Technikos vadovas skaičiuoja, kad praradimų patirs ir valstybė. „Valstybė praras pajamų mokestį nuo nesugeneruotų pajamų (sąlygotą prastovų), akcizą, PVM ir t.t. Įvertinant tai, jog 1 vilkiko vidutinė dienos rida 500 km, kuriai įveikti sunaudojama 150 l dyzelinio kuro, naujai įsigytų vilkikų prastovos ir nenuvažiuoti kilometrai valstybei sąlygos akcizo ir PVM mokesčių praradimą nuo 6000 l per dieną“, – skaičiuoja R.Pauliukaitis.  

Jei artimiausiu metu nebus imtasi konkrečių veiksmų esamai problemai išspręsti, UAB „Hoptrans“ bus priversta ieškoti alternatyvių sprendimų, skirti laiką ir papildomai lėšų naujos darbo jėgos paieškoms.

Akivaizdu, kad vežėjai gyvena laukimu ir tikisi pokyčių po birželio 25 d. Susisiekimo ministerijoje organizuojamo tarpinstitucinio susitikimo minėtai vairuotojų iš trečiųjų šalių kvalifikacijos kėlimo problemai aptarti.

„Kviečiu suinteresuotas žinybas kuo skubiau išspręsti problemą ir leisti normaliai dirbti“, – apibendrindamas situaciją teigė asociacijos „Linava“ prezidentas.