Ar Lietuva taps ruonių nustekentų žvejų valstybe?

Švystelėjo viltis gauti išmokas

Iniciatyvos ėmėsi Lietuvos gamtos fondas (LGF), jau parengęs rekomendacijas Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) dėl galimų kompensacijų žvejams. Aišku, jie norėtų, kad žala būtų atlyginama kaip Švedijoje, kur žvejybos įmonėms kompensuojama net 70 proc. dėl ruonių patirtų nuostolių.

Pilkuosius Baltijos ruonius prie savo krantų nuo seniausių laikų medžiojantys suomiai automatiškai moka kompensacijas žvejams  už šių gyvūnų piktadarybes – jos siekia iki proc. įmonių metų pajamų. Suomijoje ir Švedijoje žvejybos nuostoliai atlyginami iš Europos Sąjungos (ES) fondų.

Ar tokia tvarka įsigalios ir Lietuvoje, paaiškės, kai ŽŪM Žuvininkystės departamento ekspertai išnagrinės žvejų paraiškas, LGF fondo rekomendacijas ir nuspręs, kokių kompensacijų verti priekrantės žvejai.

Valstybės institucijos šiek tiek baiminasi dėl galimo žvejų piktnaudžiavimo ES parama. Juk žmogui nesunku pačiam sugadinti tinklus, o po to visą kaltę suversti ruoniams? O pastarieji jos negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti.

Ruoniai tuština žvejų tinklus

Tokia mintis jaudina ir LGF vadovą Edmundą Greimą: „Žvejams gali kiti visokiausių pagundų, todėl būtina sugalvoti labai aiškiai veikiantį nuostolių kompensavimo kontrolės mechanizmą“.

Keturios Baltijos priekrantėje žvejojančios įmonės prieš porą metų nurodė praradimus – daugiau kaip 250 tūkst. litų. Bene labiausiai nuo ruonių nukentėjusi įmonė „Gero vėjo žvejams“ per dvejus metus patirtą žalą įvertinoi 170 tūkst. litų.

Žvejai sutartinai dejuoja jūroje sutinkantys ruonius ten, kur jų anksčiau niekada nebuvo – už 30-40 kilometrų nuo kranto jie apspinta valtis. Kalbama, kad gyvūnai taip suįžūlėjo, kad nuo jų tenka gintis irklais.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos prezidentas Alfonsas Bargaila tikina, kad ruoniai jau nebijo motorų gausmo, užtveria kelią irklinėms žvejų valtims: „Tinklai dar neišmesti, o jie jau zuja aplink – taikosi nugvelbti laimikį“.

Žvejai niršta, kai prisikirtę žuvies ruoniai pradeda išdykauti – vartaliodamiesi vandenyje plaukmenimis plekšnoja pilvus. Tinkluose lieka tik apgraužtos žuvų galvos. Sotūs ruoniai aptingsta – ėda tik menkių kepenis.

Liepta suskaičiuoti rajūnus

Prieš porą metų Baltijos žvejų aimanas išgirdo buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, tada aktyviai kovojęs  ir su kormoranais, su afrikinio kiaulių maro apkrėstais šernais ir kitais krašto ūkį alinančiais laukiniais gyvūnais.

„Reikia žinoti, kiek ruonių tuština žvejų tinklus, tokia apskaita mums – ne trečiaeilis dalykas“ – pareiškė V.Mazuronis.

Tuo tarpu Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) specialistai, daug metų akylai stebintys pilkųjų Baltijos ruonių gyvenimą, teigia kad žvejų kalbos apie šių gyvūnų daromą žalą – gerokai persūdytos. Pasak jų, nelaisvėje laikomi ruoniai nėra besočiai – per dieną jie suėda ne daugiau 30-40 kilogramų pigiausių jūros žuvelių strimėlių.

Siekdamas išsiaiškinti tikrąją padėtį Baltijos jūroje ir baigti spekuliacijas apie ruonių piktadarystes V.Mazuronis inicijavo jų stebėsenos ir apskaitos programą – įpareigojo numatyti efektyviausius šių gyvūnų baidymo metodus, populiacijos reguliavimo priemones.

Ministro siūlymas į ruonių skaičiavimo  programą įtraukti ne tik mokslininkus, bet pačias žvejybos įmones sukėlė šiokių tokių abejonių – baimintasi, kad žvejai nebus iki galo objektyvūs.

Daugiau žuvų suryja delfinai 

Priekrantės žvejų sutartinės glumina LJM Jūrų žinduolių skyriaus vedėją Arūną Grušą: „Lietuvoje atrastas dar vienas priešas – ruoniai. Anksčiau, kai Baltijoje jų nardė nepalyginamai daugiau, žuvų užtekdavo ir žmonėms, ir ruoniams“.

Jachtomis jūras raižantys būriuotojai ruonių beveik nepastebi – vienas kitas kartais išnyra vakarinėje Baltijos pakrantėje – prie Gotlando ir Bornholmo salų. Švedijoje jų medžioklė įteisinta – tam tikru laiku  leidžiama nušauti kelis ruonius. Bet kuo jie prastesni už šiltose jūrose knibždančius delfinus, kurie suryja dar daugiau žuvies?

A. Grušo apskaitos duomenimis, Lietuvos priekrantėje su žvejais konkuruoja ne šimtai, o galbūt tik tik keliasdešimt pilkųjų ruonių, atklystančių iš šiaurės. O kaip jiems elgtis, jeigu švedai savo vandenis jau baigia išgraibstyti ?

Ties Gotlando sala daug žvejų laivų vagoja vandenis. Nėra ko stebėtis, kad išbadėję ruoniai kartais pasirodo ir prie Lietuvos krantų, kur jų tyko kuokomis ir šautuvais apsiginklavę vietiniai žvejai, negaunantys ES kompensacijų.

Žvejybos ekspertai viską įvertins

„Jie nesupranta, kad jūros gėrybės nėra žmogaus nuosavybė – jomis reikia dalytis su gyvūnais“, – kitokias vertybes propaguoja A.Grušas.

Verslininkams atrodo, kad muziejininkai jų iniciatyvų neremia tik todėl, kad patys pagal savo  programas augina ir paleidžia į jūrą ruonius – dirbtinai gausina jų populiaciją ir dar labiau didina verslinės žvejybos nuostolius.

Žvejai tvirtina jau  atpažįstantys iš svetur atplaukiančius vagišius ir Kopgalio muziejaus augintinius. Pastarieji ne tokie išrankūs, nes ėda visas žuvis. O atvykėliai, įsisukę į tinklus, drasko menkes, sušlamščia gardžiausius kąsnelius – kepenis.

ŽŪM ekspertai vertins ir pilkųjų ruonių stebėsenos programos rezultatus. Nuo jų irgi priklausys galimos ES išmokos žvejams  už patiriamus nuostolius.