LŪS skyriaus pirmininko sodyboje – gėlių karalystė

R. Mančas turi 325 hektarus žemės, 70 melžiamų karvių. Nuo šių metų atsisakė prieauglių – penimų bulių. Daugiau galvijams šerti augina ekologiškų grūdų, kurių lieka ir pardavimui. Ekologišką pieną parduoda „Žemaitijos pienui“.

„Kaina, kurią moka perdirbėjai, net savikainos nepadengia, - pasakojo R. Mančas. – Kiekvieną mėnesį tos kainos keičiasi, mažėja - važiuojame pas juos, deramės... Aš, kaip LŪS skyriaus pirmininkas, ne kartą ūkininkams esu sakęs: „Niekas mums ant lėkštutės neatneš geresnių kainų, jeigu mes neprašysime patys. O kad tai padarytume patys, mums reikia kooperuotis – steigti kooperatyvus“. O dabar vieningumo nėra, matyt, per gerai gyvename ar per daug mums moka už tą pieną...

R. Mančo teigimu, čia nereikia nieko naujo išgalvoti – štai Lenkijoje 80–90 procentų ūkininkų yra įstoję į kooperatyvus. Todėl jiems ten ir už pieną žymiai brangiau moka. Arba Prancūzijoje – vos tik išgirsta ūkininkai, kad bus mažinamos pieno supirkimo kainos, kitą dieną jie jau į gatves išeina, o pas mus?

„Visą laiką sakau – mes, lietuviai, esame patys darbščiausi ir patys neorganizuočiausi“, - sakė R. Mančas.

Tulpės - kaip Burbiškių dvare

Ūkininko žmonos Irmos rūpestis – selekcinis darbas ir visa tai, kas gražaus yra sukurta sodyboje.

„Sodyba užima 30 arų plotą. Romaldas teisingai sako, kad anapus tvoros yra jo valdos, o pati sodyba – mano, - šypsodamasi pasakojo I. Mančienė. – Sodiname tai, kas širdžiai miela, kurios gėlės mums patinka. Pagelbsti kartu gyvenanti dukra Asta, mėgstanti gėles ir grožį“.

Pasidomėjus, kiek rūšių gėlių šiuo metu puošia sodybą, Irma svarstė, kad kartu su dekoratyviniais krūmais jų galėtų būti apie trisdešimt.

Pasak Irmos, šių metų pavasarį ypač pradžiugino tulpės, žydėjusios įvairiausiais žiedais, formomis ir spalvomis. Net kaimynė stebėjosi, kodėl ji važiavusi į Burbiškių dvarą pamatyti gražių tulpių, jei čia pat, Kentriuose, pas kaimynę tokios pat žydi... Šį rudenį Irma ir Asta planuoja pasodinti dar daugiau tulpių, nes jos tikrai yra labai nuostabios.

Sodyboje pilna gražiai žydinčių rožių, hortenzijų, magnolijų, begonijų, vijoklinių raganių...

Kentriuose yra daugiau grožį mėgstančių žmonių. Bendruomenės nariai įkūrė parką, kuriame gėles sodina bei prižiūri Juozas ir Birutė Zakarauskai, Dana Burmej, Laima Pukelienė, Eugenija Jašinskienė, Eugenija Zongailienė, Pranas ir Silva Macijauskai, kiti kaimo gyventojai.

R. Mančas sakė, kad kentriškiai yra dėkingi Švedijos labdaros organizacijos „Pagalba Lietuvai. Tikėjimas, meilė, viltis“ atstovui mūsų šalyje Tadui Girčiui, kuris buvusio apleisto namo vietoje pasodino 37 obelaites. Šiemet jau turėtų būti daug obuoliukų, nes pavasarį jos labai žydėjo.

„Parke, kad kentriškiai nesipyktų ir nenešiotų akmens užantyje, neseniai pastatytas krepšys, į kurį galima įmesti tokį akmenuką. Juk geriau, kai žmonės susitikę vienas kitam „Labas“ pasako, nusišypso, nei eina vienas pro kitą nusisukę“, - sakė R. Mančas, patikslindamas, kad tik nuoširdus bendravimas su žmonėmis padeda išlaikyti gerą dvasią, santarvę.