Lietuvos kaliniai gyvens geriau: daugiau skambučių, pasimatymų ir ne tik

Pataisas inicijavo Teisingumo ministerija, reaguodama į žmogaus teisių ekspertų kritiką dėl suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygų. Skirtingos įstatymų projektų nuostatos įsigalios nuo šių metų rugsėjo iki 2017 metų sausio.

Pataisomis nuo 15 iki penkių dienų sutrumpintas terminas, kuriam suimtieji ir nuteistieji gali būti perkeliami iš tardymo izoliatorių ar kalinimo įstaigų į policijos areštines. Nuteistuosius taip perkelti bus galima tik dėl būtinybės užtikrinti jų dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme.

Europos Tarybos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitoje pažymima, kad dažni atvejai, kai asmuo į policijos areštinę atvežamas tik pasirašyti procesinį dokumentą ir dėl to ten jis turi praleisti 15 parų. Analogiškos pozicijos laikosi ir Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą (CAT), ataskaitoje apie Lietuvą rekomendavęs neatidėliotinai užtikrinti teisėkūros pokyčius, užtikrinančius, kad suimtieji iš tardymo izoliatorių nebebūtų grąžinami į policijos areštines.

Tarp pakeitimų – ir nuostatos, suteikiančios teisę dažniau paskambinti bei dvigubinančios ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų skaičių. Taip siekiama sudaryti sąlygas suimtiesiems ir nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis.

Be to, apribojami ir pinigai, už kuriuos nuteistieji per mėnesį galėtų pirktis maisto produktų laisvės atėmimo vietų įstaigose veikiančiose parduotuvėse. Pastaruoju pakeitimu tikimasi sumažinti pataisos įstaigų subkultūros apraiškas.

Taip pat numatoma, kad nuteistieji, kuriems sukako 18 metų, paliekami tęsti bausmės atlikimą nepilnamečių pataisos namuose, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. Šie asmenys iš nepilnamečių pataisos namų galės būti perkelti tik tada, jei pakartotinai pažeis šioje įstaigoje nustatytus režimo reikalavimus arba pačių prašymu.

Pataisose taip pat nustatomos aiškesnės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo sąlygos.