Emigrantams sveikata Lietuvoje kainuos brangiau

Seimas pritarė pokyčiams, kurie, ko gero, labiausiai palies asmenis, kurie PSD moka patys, bei emigrantus. Pastarieji dabar gali naudotis galimybe sugrįžę į tėvynę gydytis, pasidaryti įvairių reikalingų tyrimų už simbolinį mokestį. Seimas gegužės pabaigoje pritarė Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, kurios numato, kad PSD įsigalioja nuo tos dienos, kada jis pradėtas mokėti, ir jas mokantis gyventojas neturi šio mokesčio skolų. Vadinasi nuo kitų metų gyventojai valstybės apmokamomis medicinos paslaugomis galės naudotis tik padengę skolas. Už naujas nuostatas balsavo 98 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras. Šios pataisos aktualiausios asmenims, kurie PSD moka patys, tačiau jos galios ir pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, valstybės tarnautojams.

Dabar PSD įsigalioja nuo tos dienos, kai už žmogų pradėtos mokėti įmokos. Taip yra todėl, kad anksčiau Seimo nustatytas skirtingas PSD įsigaliojimo laikas Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai, todėl ši nuostata nustojo galioti ir gyventojai (ir tie, kurie yra nemokėję PSD įmokų), sumokėję vieną 27 eurų įmoką, gali naudotis visomis valstybės apmokamomis paslaugomis.

Priimtomis pataisomis nuspręsta, kad asmenys, turintys PSD įmokų skolų, biudžeto lėšomis apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis galės naudotis tik šias skolas sumokėję, bet ne daugiau kaip už 5 metus. Vis dėlto pastaroji nuostata nebus taikoma atgaline tvarka, t. y. bus skaičiuojamos tik skolos, kurios susidarys nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.

Nori lygybės

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė "Vakarų ekspresui" teigė, kad dabar ištaisoma anksčiau padaryta klaida dėl skirtingų sveikatos draudimo įsigaliojimo sąlygų. "Konstitucinis Teismas išaiškino, kad visiems privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėtojams sveikatos draudimas turi įsigalioti vienodomis sąlygomis. Anksčiau dirbantiesiems jis įsigaliodavo iš karto, o tiems, kurie moka už save, - tiktai po 3 mėnesių. Dabar mes ištaisėme šitą klaidą ir visi mokės vienodai, draudimas įsigalioja tik sumokėjus šitą mokestį, - komentavo D. Mikutienė.

- Turiu pasakyti, kad yra per 200 tūkstančių asmenų, kurie nemokėdavo arba netolygiai mokėdavo sveikatos draudimo mokestį, o sveikatos paslaugomis naudojamės visi. Mes, dirbantieji, savaime aišku, mokame daug didesnę įmoką, tai yra socialinio solidarumo mokestis, tačiau manome, kad visi turėtų mokėti sveikatos draudimą."

Iki šiol "reabilitaciniu" 27 eurų mokesčiu itin noriai naudojosi į tėvynę pasigydyti sugrįžtantys emigrantai, kurie neretai gaudavo daug daugiau kainuojančių paslaugų.

Pasak D. Mikutienės, pokyčius iš dalies nulėmė ir siekis, kad visiems besigydantiems būtų sudaromos vienodos sąlygos.

"Jeigu žmogus deklaruoja išvykimą, sveikatos draudimo mokesčius jis moka toje šalyje, kurioje dirba ir moka mokesčius. Jei išvykimo nedeklaravo, grįžo ir pasiima paslaugų daug daugiau nei 27 eurai, tai nesąžininga neįgaliųjų, nėščiųjų, pagyvenusių žmonių atžvilgiu, todėl ir manome, kad turi būti vienoda sistema visiems", - teigė D. Mikutienė, atkreipusi dėmesį į tai, kad kai įsigalios įstatymo pataisos, biudžetas turėtų pasipildyti apie 84 milijonais eurų.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės teigimu, įstatymo pataisos turėtų būti įgyvendinamos sėkmingai.

"Svarbiausia yra noras ir teisingai subalansuotas įstatymas", - kalbėjo D. Mikutienė.

Pinigų ieško užsienyje

Su gydytis grįžtančiais emigrantais dažnai susiduria ir teritorinės ligonių kasos. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Alfridas Bumblys dienraščiui teigė, kad kol kas dar nėra susipažinęs su atnaujinto įstatymo tekstu, bet tikino, kad tvarkos šioje srityje tikrai reikia. "Man atrodo, kad tai bus naudinga, nes mes visi privalome mokėti mokesčius, privalomąjį sveikatos draudimą, logiška, kad tai turėtų daryti ir emigrantai, kurie grįžta čia gydytis. Nežinau, kaip skambės pats įstatymas, nesu susipažinęs, bet kad tvarkos šioje srityje reikia, visiškai sutinku", - kalbėjo A. Bumblys.

Klaipėdos TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Salvinija Andriušienė informavo, kad šiemet nuo sausio pirmosios iki birželio 19 d. įvairiais klausimais į Klaipėdos TLK kreipėsi daugiau nei 16,6 tūkst. žmonių - daugiau nei po 8 tūkstančius kas ketvirtį. Panašūs skaičiai, pokalbininkės teigimu, buvo ir praėjusiais metais.
 

Dėl draudimo klausimų šiemet kreipėsi apie 3,5 tūkstančio Klaipėdos gyventojų, dėl Europos sveikatos draudimo kortelės - beveik 8,6 tūkst. S. Andriušienė pabrėžė, kad besikreipiančiųjų skaičius dažnai būna mažesnis nei išduodamų kortelių skaičius, mat neretai kreipiasi vienas šeimos narys, kuris pasirūpina kortelėmis vaikams. Klaipėdos apskrityje nuo šių metų pradžios išduota beveik 14 tūkstančių Europos sveikatos draudimo kortelių, pastebima, kad kasmet šis skaičius auga.

Nors nerenkami jokie duomenys apie tai, kokia dalis besikreipiančiųjų yra emigrantai, S. Andriušienė sako, kad su jais nuolat susiduriama - jie ateina konsultuotis dėl sveikatos draudimo galiojimo, tikslinasi, ar nėra skolingi.

"Žmonės parvažiuoja iš užsienio, parsiveždami įvairias formas. Daugiausia dirbančiųjų grįžta iš Norvegijos su E 106 forma, jas registruojame į draudžiamųjų asmenų duomenų bazę ir žmonės turi teisę gydytis Lietuvoje tokiomis pačiomis sąlygomis tarsi būtų drausti Lietuvoje, bet jie išlieka dirbantys ten, užsienyje. Vėliau teikiame duomenis apie tokius asmenis Valstybinei ligonių kasai, skaičiuojama, kokias paslaugas jie čia gavo, ir pateikiamas prašymas atitinkamai šaliai, kurioje žmogus dirba, kad ji kompensuotų gydymo paslaugų išlaidas. Iš pradžių gydymosi išlaidas kompensuojame mes, vėliau - ta šalis", - darbo principą nupasakojo S. Andriušienė.

E 106 LT formos pažyma patvirtina asmenų, dirbančių Lietuvoje, bet gyvenančių kitoje ES šalyje, teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje Europos Sąjungos šalyje. Taip pat jos išduodamos ir Lietuvos piliečiams, kurie komandiruojami dirbti į kitą ES šalį, jei jie išvykdami tai deklaravo. Norėdami gauti šią pažymą, dirbantieji užsienyje turėtų kreiptis į atitinkamas tų šalių sveikatos draudimą koordinuojančias įstaigas.

Klaipėdos TLK darbuotojai daugiausiai besigydančiųjų su E 106 LT formomis sulaukia iš Norvegijos, mažiau - iš Švedijos, Vokietijos, Anglijos, Suomijos.

Nauda abejoja

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narys, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovas dr. Jonas Sąlyga priminė, kad skubi medicinos pagalba visiems Lietuvos piliečiams - ir draustiems ir nedraustiems PSD - teikiama nemokamai.

"Planinė pagalba nemokamai teikiama PSD įmokas mokantiems pacientams. Šie duomenys yra patikrinami per Ligonių kasų duomenų bazę. Ligoninė nežino, ar žmogus apsidraudęs tik tris mėnesius, ar PSD įmokas moka nuolatos. Todėl galėtume išskirti tik tuos pacientus, kurie nėra apsidraudę PSD ir už paslaugas moka patys. Tai nebūtinai emigrantai. Ir Lietuvoje gyvena žmonės, nemokantys PSD", - komentavo Jūrininkų ligoninės direktorius.

Šiais metais tokių pacientų, kurie kreipėsi į šią ligoninę ir pageidavo planinių medicinos paslaugų, už kurias patys susimokėjo dėl to, jog neturėjo PSD, buvo 30. Dažniausiai jie pageidavo planinės pagalbos Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos, Abdominalinės chirurgijos, Kardiochirurgijos skyriuose.

Pasak J. Sąlygos, suprantamas politikų noras ilginti įmokų laiką, kad žmonės nepiktnaudžiautų susimokėję PSD už tris mėnesius realiai gaudami kelis kartus didesnės vertės medicinos pagalbą, tačiau pokalbininkas abejoja, ar tvarka, kai sveikatos draudimas įsigaliotų sumokėjus PSD už 5 metus, būtų naudinga.

"Manau, kad pacientai ja tiesiog nesinaudos. Žmonės nemokės PSD įmokų, o ateis į įstaigą ir jos kasoje susimokės už paslaugą. Taip bus paprasčiau, o daugeliu atvejų ir pigiau", - spėjo J. Sąlyga. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, nedraustųjų asmenų skaičius siekia beveik 262 tūkst. Tai sudaro apie 8 procentus nuo visų draudžiamųjų asmenų.

Informacija

Priimtomis pataisomis nuspręsta nuo 2016 m. sausio 1 d. aiškiai nustatyti privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo pradžią ir pabaigą visiems asmenims: darbuotojai, valstybės tarnautojai, taip pat asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, apdraustaisiais taps nuo atitinkamo statuso įgijimo dienos iki jo netekimo dienos; asmenys, kurie patys mokės PSD įmokas - nuo tos dienos, kurią jie pradės mokėti PSD įmokas iki to mėnesio, už kurį PSD įmokos sumokėtos, paskutinės dienos.

Asmenys, turintys PSD įmokų skolų, PSDF biudžeto lėšomis apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis galės naudotis tik šias skolas sumokėję, bet ne daugiau kaip už 5 metus. Ši nuostata nebus taikoma asmenims, kurių skolos priskaičiuotos už laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo.