J. Zakarauskas – ekologinio ūkio šeimininkas

Augalininkystės krypties ūkį plėtojantis J. Zakarauskas gyvulių laiko tik dėl savęs. 140 ha plote augina avižas, rugius, kviečius. Šiemet pirmą kartą pasėjo 10 ha žirnių ir 35 ha belukščių avižų.

Tai, kad nuo balandžio 1-osios visoje Pagėgių savivaldybės, kaip ir Šilutės rajono, teritorijoje pakeistas žemės statusas iš mažo našumo į užliejamą vietovę, palies ir J. Zakarauską. Sumažinus išmokas už žemę, jis gaus apie 3 tūkstančius eurų mažiau. Bet dėl to ūkininkas labai nenusimena: „Neturiu jokių įsipareigojimų nei bankams, nei kaimynams, niekam neskolingas“.

J. Zakarauskas ūkininkauja kartu su sūnumi Žilvinu, gyvenančiu Vilniuje. Parvažiuoja pas tėvus savaitgaliais, o per darbymečius ir atostogų pasiima. Jis yra Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo viršininko adjutantas.

J. Zakarauskas turi javų kombainą „Johne Deere“, du traktorius „Case“ ir vieną „Belorus“, sandėlius, džiovyklę, valomąją ir kitą augalininkystės ūkyje reikalingą techniką.

Praėjusią savaitę J. Zakarauskas pardavė paskutinius praėjusių metų derliaus rugius, mat ekologiški javai yra parduodami ne anksčiau kaip po Naujųjų metų.

„Dirbu su tarpininke - Raseiniuose veikiančia uždarąja akcine bendrove „BioGrūdai”, kuri mano užaugintus grūdus parduoda Vokietijoje ir Danijoje. Ši bendrovė ir sėklą atveža už simbolinę kainą – po vieną eurą už toną, ir derlių išsiveža. Anksčiau avižas parduodavau žirgynui, tai mokėdavo po 280 litų už toną. Dabar už ekologiškas avižas, parduotas Vokietijoje ar Danijoje, jau gaunu daugiau nei po 200 eurų už toną. Ten už ekologiškus grūdus moka dvigubai daugiau nei už paprastus grūdus Lietuvoje“, - pasakojo J. Zakarauskas.

Ūkininkas sakė dideliais derliais pasigirti negalintis. Ekologiškus javus negalima tręšti įprastomis trąšomis, todėl, pavyzdžiui, kviečių iš hektaro jis prikulia tik porą tonų. Aišku, gerai patręšus kviečių būtų galima prikulti ir po keturias-penkias tonas iš hektaro, bet tada jie jau nebebūtų ekologiški.

„Bet juk trąšos šiais laikais yra brangios, - teigė J. Zakarauskas. - Pažįstu ne vieną ūkininką, kurie trąšas perka skolon, ir su jų pardavėjais atsiskaito tik pardavę užaugintus grūdus. O aš neperku trąšų, ir niekam nesu skolingas“.

J. Zakarauskas nepirko ir naujų traktorių, „Šilokarčemos” korespondentui atviravo nesantis išlaidus. Mat turint tik tiek žemės, užtenka ir naudotos technikos. Jis stebėjosi, kad dar vis atsiranda ūkininkų, kurie, dirbdami vos 50 hektarų žemės, nusiperka naują kombainą, o paskui dejuoja, kad niekaip „iš bankų neišeina”.

Paklaustas, ar jeigu šiandien reikėtų pradėti iš naujo ūkininkauti, darytų ką nors kitaip, atsakė: „Ūkininkauti tai tikrai ūkininkaučiau. Ir tokios klaidos, kai į kaimo žemes prisileidome per daug svetimų žmonių, stengtumėmės išvengti. Reikėjo saviems tas žemes pasidalinti, o dabar iš Kauno ir kitų miestų tas žemes „atsikėlė“, ir mes turime iš jų nuomotis“.

Ūkininkas yra aktyvus Kentrių bendruomenės narys. Kiekvieną ketvirtadienį su kitais kaimo vyrais eina remontuoti ir tvarkyti bendruomenės namus. Jo žmona Birutė prižiūri Kentrių parką, pasodina ten gėlių.