Mokestis už gyvatuką didėja nedeklaravus skaitiklių parodymų

2014-10-21, Stasys BIELSKIS

Sekunde.lt nuotrauka

„Šilokarčemos“ skaitytojas A. A. parašė savo pastebėjimus dėl karšto vandens kainos ir mokesčio už gyvatuką dydžio. „Gal „Šilutės šilumos tinklų“ specialistai tai galėtų paaiškinti, - prašė skaitytojas. - Gyvenu daugiabutyje, yra įkurta namo gyventojų bendrija. Mokame ištisus metus už gyvatuką kas mėnesį apie 40 litų. Karštą vandenį gaminame patys, t. y. šiluma, sunaudota šaltam vandeniui pašildyti, yra apskaitoma name esančiame skaitikliu, naudojamu visai šilumai, sunaudotai name, apskaityti. Klausimas: kokios dedamosios sudaro karšto vandens kainą? Kodėl mes mokame už karšto vandens cirkuliaciją gyvatuke, jei stovi mūsų cirkuliacinis siurbliukas, kuris naudoja mūsų bendrą namo elektrą? Taip išeina dabar, kad vasaros metu mes mokame už sunaudotą šilumą, apskaitytą skaitikliu, šalto vandens pašildymui ir kartu mokame vadinamąjį gyvatuko mokestį?“.

Tad kodėl kinta cirkuliacinės šilumos (gyvatuko) mokestis? Tikrai, vieną mėnesį jis būna mažesnis, o kitą – didesnis.

UAB „Šilutės šilumos tinklai“ abonentinės tarnybos inžinierius Viktoras Bučius „Šilokarčemai“ paaiškino, jog taip atsitinka todėl, kad kiekvieną mėnesį karšto vandens suvartojimas būna skirtingas. Jis taip pat priklauso nuo tiekiamo karšto vandens temperatūros, vamzdynų izoliavimo kokybės. Tiesiogiai tai priklauso nuo namo šilumos ūkio priežiūros – nuo gyventojų pasirinkto šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo darbo kokybės bei pačių gyventojų veiksmų.

Pasibaigus šildymo sezonui, kai išjungiamas šildymas daugiabučiame name, karšto vandens sistemos vamzdynai, esantys pastato rūsyje, stovai butuose ir techniniuose kanaluose, skleidžia šilumą į aplinką, nepaisant to, kad kai kurie iš jų yra padengti šilumos izoliacija. Šilumą į aplinką skleidžia ir rankšluosčių džiovintuvai – gyvatukai. Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką, tuo daugiau name sunaudojama šilumos.

Kiekviename daugiabučiame name visą suvartotą šilumos kiekį fiksuoja šilumos apskaitos prietaisas, įrengtas namo šilumos punkte. Vartotojai moka tik už šiuo prietaisu suskaičiuotą ir pagal vartotojų pasirinktas metodikas paskirstytą šilumos kiekį. Nešildymo sezono metu iš šilumos skaitikliu suskaičiuoto šilumos kiekio atimamas karšto vandens ruošimui name sunaudotas šilumos kiekis. Likęs šilumos kiekis paskirstomas karšto vandens cirkuliacijai (gyvatukams), kuris proporcingai padalinamas namo butams. Ir kuo daugiau gyventojų vieną ar kitą mėnesį nedeklaruoja suvartoto karšto vandens, tuo didesnis yra mokestis už gyvatuką. Kitaip sakant, karštas vanduo buvo sunaudotas, jo pašildymas taip pat kainavo, bet sunaudojimas nedeklaruotas. Tada už nedeklaruoto vandens pašildymą turi sumokėti visi namo gyventojai.

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!