Pagėgių krašto bendruomenės – tarp geriausiai plėtojančių socialinį verslą šalyje

Vienas iš puikaus socialinio verslo pavyzdžių yra susijęs su prekės ženklu „Senosios Prūsijos lobiai“, kurį Lietuvoje jau atpažįsta daugelis vaistažolių arbatų mėgėjų. Gaminti arbatas susitelkė Vilkyškių ir dar šešios kaimo bendruomenės – Kriokiškių, Žukų, Mociškių, Aušgirių, taip pat - Jurbarko rajono Viešvilės ir Smalininkų bendruomenės.

Jų gaminamų vaistažolių mišinių galima įsigyti didžiosiose šalies mugėse, arbatomis prekiauja ir kelios Vilniaus, Kauno, Tauragės bei kelių mažesnių miestelių parduotuvės. Tačiau ten arbatoms taikomas prekybinis antkainis, už jas reikia mokėti ir pridėtinės vertės mokestį, dėl to žolelių mišinių kaina išauga ir šie gaminiai tampa vos ne prabangos preke, kurių daug neparduodama. Pajamos už parduotas arbatas išleidžiamos pakuočių medžiagoms pirkti, šiais pinigais atsiskaitoma su žolelių rinkėjais, kurių pusė – Pagėgių savivaldybės jaunimas.

„Vaistažolių ruošyba – vietos jaunimo užimtumą skatinantis verslas, - „Šilokarčemai“ pasidžiaugė Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys. – Arbatos turi ekologišką produktą patvirtinantį sertifikatą, yra pažymėtos Rambyno regioninio parko produkto ženklu bei Tautinio paveldo ženklu“.

Akivaizdu, jog vietos gyventojai mielai įsitraukė į vaistažolių verslą ir kad tokio pobūdžio veikla ekonomiškai yra gyvybinga. Rambyno regioninio parko bendruomenių nariai, prieš pradėdami šį vaistažolių verslą, dalyvavo mokymuose apie vaistažoles, jų rinkimą, džiovinimą, taip pat vyko į kitus Lietuvos rajonus pasisemti patirties iš jau žinomų žolininkų.

Mokymasis ir nuolatinės Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų konsultacijos užtikrino, kad bendruomenių pagaminta produkcija, žinomo šalies vaistininko Virgilijaus Skirkevičiaus vertinimu, buvo pripažinta esant išskirtinės kokybės.

Universiteto mokslininkai ir inžinieriai specialiai bendruomenių projektui pagamino mobilią džiovyklą, kuri naudoja saulės energiją, taip pat padėjo spręsti daug kitų organizacinių vaistažolių verslo pradžios klausimų.

Vilkyškių bendruomenė atlieka ir suvenyrų gamybos lazeriu bei graviravimo paslaugas.

Pagėgių bendruomenė vykdo batutų nuomos paslaugas.

Socialinį verslą, sprendžiantį tik socialines problemas, pradėjo ir Šilgalių kaimo bendruomenė, įsigijusi aplinkos priežiūros technikos komplektą bei malkų skaldymo įrenginį. Projektai finansuoti VVG „Pagėgių kraštas“ ir Valstybės paramos kaimo bendruomenėms lėšomis. Bendruomenės pirmininkė Kristina Dvarvytienė „Šilokarčemai“ sakė, kad prie traktoriaus „Džeirana“ yra visa reikalinga įranga, galinti šienauti, įdirbti žemę, šluoti gatves, o žiemą – valyti sniegą. Mobiliu įrenginiu, kabinamu prie lengvojo automobilio, pjaunamos ir suskaldomos malkos. Abiem minėtaisiais įrenginiais dirba šilgališkis Linas Siriūnaitis.

Mociškių kaimo bendruomenė irgi įsigijo aplinkos priežiūros technikos komplektą. Jį sudaro „Belarus“ markės traktorius, o papildoma įranga galima atlikti dar daugiau nei Šilgaliuose įvairių darbų. Paslaugas nebrangiai, beveik už savikainą bendruomenės nariams, kartais ir Vilkyškių seniūnijai, atlieka Antanas Juškevičius. Iki š. m. pavasario Mociškių bendruomenės pirmininku buvęs Darius Tamulis „Šilokarčemai“ teigė, kad bendruomenės nariai džiaugiasi ir mobilia maisto ruošimo virtuve. Tai – įvairiose šventėse bei renginiuose naudojama krosnis su puodais ant ratų. Komplekte yra ir dvi palapinės, kuriose žmonės gali pasislėpti nuo lietaus bei saulės.

Kas yra socialinis verslas?

Socialinio verslo steigėja ir savininkė yra vietos bendruomenė. Plėtojant šį verslą uždirbtas pelnas skiriamas bendruomenės narių socialiniams poreikiams tenkinti. Tokio verslo pajamos naudojamos dirbančiųjų atlyginimams, priemonėms ir medžiagoms įsigyti, mokesčiams sumokėti, o likusi dalis vėl investuojama šiam verslui plėtoti, naujoms darbo vietoms ir bendruomenės socialinei gerovei kurti.

Nors socialinis verslas organizuojamas pagal tradicinio verslo principus ir modelius, pagrindinis jo tikslas – ne pelnas, bet nauda visuomenei. Pavyzdžiui, bendruomenėje veikia amatų dirbtuvės, jų gaminiai parduodami, o gautas pajamas bendruomenė naudoja aplinkai gerinti, skurdui mažinti ar kitiems svarbiems savo narių poreikiams tenkinti.

Žukų kaimo bendruomenė jau turi sulčių spaudyklą - Valstybės paramos kaimo bendruomenėms lėšomis buvo finansuota 90 proc. (25 tūkst. Lt arba 7,24 tūkst. Eur), o likusius 10 proc. bendruomenė turėjo prisidėti savų lėšų. Bendruomenės pirmininkė Anastazija Kubilienė sakė, kad žukiečiai džiaugiasi, jog jų kaime teikiama tokia paslauga, išsispausti sulčių pernai atvažiuodavo žmonių iš Viešvilės ar net Tauragės.

Nemažai minčių ir ateities planų turi Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas. Jis teigė jau laukiantis finansavimo projektui, skirtam bendruomeniškumui skatinti. Už gautas lėšas bendruomenės namams bus nupirkti baldai bei virtuvės įranga. Planuose ir edukacinis projektas – pasistatyti krosnį naminei duonai kepti. Gal ir įsirengti virtuvėlę-valgyklėlę, kurioje galėtų pasisotinti vieniši senoliai.

Socialinio verslo dalyviai tikina, kad pradėjus bendrai dirbti, padidėjo bendruomenių organizuotumas, išaugo kaimo lyderių vaidmuo ir autoritetas, taip pat atsinaujino kaimo bendruomenių aktyvas, padidėjo žmonių dėmesys vietos viešajam gyvenimui.