Politikų „viešnagė“ po sąvartyną, kiaulių fermą ir kultūros namų rūsį

Aikštelė sužavėjo

Į šią jau trečią šį rudenį išvyką važiavo šio komiteto pirmininkas Saulius Vytuvis bei jo nariai Gintaras Bružas, Birutė Kleinaitė ir Antanas Kubaitis. Išvykos metu Tarybos nariai savo akimis pamatė tai, ką Savivaldybės administracijos darbuotojai pristato ar kalba komitetų posėdžių metu. Šį kartą išvykoje politikus lydėjo, esamas situacijas, problemas ir galimus sprendimo būdus pristatė kartu vykę Savivaldybės gamtosaugininkas Remigijus Rimkus ir Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Eugenijus Bistrickas.    

Pirmas sustojimas buvo Rumšų kaime, kur dar ne taip seniai buvo vežamos Šilutės miesto komunalinės atliekos. Dabar ši vieta visiškai pasikeitusi, tik nemažas žalias kalnas byloja apie ten užkastas atliekas. Šio kalno papėdėje yra moderni ir šiuolaikiška Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro RATC eksploatuojama stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė, savo darbą pradėjusi šių metų sausio 2 dieną.

Svečius pasitiko ir apie šią aikštelę papasakojo čia dirbantis Giedrius Dragūnas bei jam tądien padedantis Julius Vaišnoras iš Klaipėdos RATC. 

Tai, ką išgirdo politikai, ne vienam buvo naujovė, nors pro šią vietą kelyje į Žemaičių Naumiestį ne vienas pravažiuoja labai dažnai. G. Dragūnas sakė, kad į šią stambių ir pavojingų atliekų aikštelę nereikalingus dalykus gali atvežti gyventojai. Nemokamai čia priims penkias padangas, 200 kilogramų statybinių atliekų. Tai ribojama, o visa kita ne, todėl čia turėtų patekti sulūžę baldai, buitinė technika, medžiagos, liuminiscensinės lempos bei tai, kas gali pakenkti gamtai – naudoti tepalai, didelį pavojų sveikatai keliantis gyvsidabris.

Visa tai sudedama į konteinerius, kuriuos vėliau išsiveža Klaipėdos RATC šiukšliavežės. G. Dragūnas sakė, kad atvežus padangas būtina pateikti automobilio techninį pasą, nes viskas yra fiksuojama duomenų bazėje. Atvežus statybines medžiagas reikia taip pat įrodyti savo tapatybę, nes atvežti daiktai priimami tik iš Šilutės rajono gyventojų.

Be didelių gabaritų bei pavojingų atliekų čia taip pat priimami lapai, šakos, kelmai bei tai, kas per keletą metų supūva. Ši aikštelė dirba darbo dienomis nuo 10 iki 19 valandos. Šeštadieniais dirba taip pat. Tad turintieji nereikalingų jau atitarnavusių buityje dalykų, turėtų juos padėti ne prie konteinerių miestuose, o atvežti juos čia, į Rumšus.

Šilutės politikai džiaugėsi esama aikštele, tačiau pasigedo reklamos bei nuorodų į šią vietą.

Nelabai matoma problema, bet milžiniškos lėšos jai išspręsti

Vainute Tarybos narius pasitiko seniūnas Vitalijus Mockus. Jis trumpai pristatė problemą ir lyg pasiūlė, kaip būtų galima ją spręsti. Esmė ta, kad tuojau pat už miestelio yra buvusio kiaulių komplekso liekanos. Šiandien tai galima įvardinti tik kaip griuvėsių liekanas. Kiek didesnė nei hektaro dydžio teritorija yra nesutvarkyta ir masina čia atsikratyti šiukšlėmis. Be to, tos liekanos gali kelti ir pavojų. Taryboje jau buvo siūlymų šią teritoriją sutvarkyti skyrus apie keletą šimtų tūkstančių litų. Tuo metu politikai nepatikėjo, kad tam reikia skirti tokią sumą pinigų, todėl atvažiavo šios vietos apžiūrėti.

V. Mockus politikams sakė, kad yra atsiradęs žmogus, kuris sutvarkytų šią teritoriją mainais už galimybę čia kurtis. Tai Tarybos nariams patiko, tačiau jų džiaugsmą „atšaldė“ E. Bistrickas. Jis paaiškino, kad jei vadovaujamasi teisės aktais, taip daryti negalima. Šis pastatas yra priskiriamas prie nerealizuotino turto. Tam, kad būtų galima ką nors su juo daryti, būtina gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos įvertinimą. Tuomet teismo keliu prisiteisti jį Savivaldybei. Po to Savivaldybė turėtų skelbti konkursą dėl jo likvidavimo. O tai gali daryti tik sertifikatą turinti įmonė. Pervežti ten esančias atliekas taip pat gali tik tokiems pervežimams leidimą turinti įmonė. Taip pat yra ir daugiau reikalavimų. Po to, kai buvusio komplekso vieta bus sutvarkyta, gruntas iki 30 centimetrų turi būti rekultivuotas. Tuomet buvusio komplekso žemė, kuri yra valstybės nuosavybė, turėtų būti arba grąžinta savininkams, arba perkelta ar parduota aukcione.

Nuvykę į vietą Tarybos nariai stebėjosi nematydami net to buvusio komplekso liekanų, kurių sutvarkymas yra toks sudėtingas ir brangus, nors tai būtų galima išspręsti ir be sąnaudų labai greitai. Vis dėlto, kaip bus pasielgta su vienu iš 250 tokių nerealizuotinų turtų, netrukus spręs Šilutės r. savivaldybės taryba.              

Ne tik savivalda be teisių, bet ir seniūnas savo namuose ne šeimininkas

Paskutinis politikų aplankytas objektas – buvusių Vainuto kultūros namų rūsyje už vienos iš Europos Sąjungos programos lėšas pastatyti biokuru kūrenami katilai. V. Mockus sakė, kad šiuo metu yra šildoma tik šiame pastate esanti biblioteka. Iki šiol užteko esančio katilo, kuris buvo kūrenamas malkomis, šakomis, kurias suruošdavo seniūnijoje dirbantys gyventojai. To visiškai užteko ir praktiškai tai nekainavo.  

Tačiau vasarą atėjo žinia, kad čia bus įrenginėjamas modernus biokuro katilas. Netrukus jis čia ir buvo pastatytas. Katilai išties modernūs ir nereiklūs priežiūrai, nes patys paims kuro tiek, kiek reikia. O jis kūrenamas medžio granulėmis. Anot šiuos katilus įrenginėjusių meistrų, mėnesiui reikės apie trijų tonų šių granulių. Viena jų tona kainuoja apie 500 litų. Kaip bus tai finansuojama – kol kas nėra aišku. V. Mockus sakė, kad gal pavyks į granules maišyti avižų – tuomet šilumos kaina galėtų būti mažesnė.