Staiga vaikas pasidarė neramus

Dar 2008-ųjų rugsėjį Rasa ir Imantas sumainė aukso žiedus. Jautėsi lyg ant sparnų – laimingi ir nuolat šypsojosi. Šeima svajojo auginti 2-3 mažylius. Atrodo, jų visos svajonės po truputėlį pildėsi - susilaukė pirmagimio Beno, vėliau Fausto. Praėjusių metų vasarį gimė ir Emilis. Visi berniukai  judrūs. Niekas net neįtarė, kad vienas iš jų netrukus kovos su itin baisiu jam ir jo tėvams skirtu išbandymu – vėžiu. Ir tas didžiausias išbandymas teko mažiausiajam Emiliukui, kuris vasario mėnesį atšventė savo pirmąjį gimtadienį.

Pasak Rasos, niekad net mintis nebuvo atėjusi, kad kada nors pagrandukas kovos su baisia liga, nes jis niekuo nesiskyrė nuo kitų brolių – buvo toks pat judrus, tik vėliau pradėjo vaikščioti, kalbėti ir buvo jautresnis aplinkai – gerai skyrė svetimus žmones ir jų prie savęs neprisileisdavo.

Šių metų gegužės mėnesį staiga Emilis net keletą naktų iš eilės pasidarė neramus – verkė, prastai miegojo. Dieną buvo toks pat kaip įprastai – žaidė su broliukais, buvo judrus. Netrukus išaušo po neramios nakties ir nerami diena – vaikas pradėjo ištisai verkti, miegoti tik po kelias minutes ir tik ant mamos rankų. Todėl tėvai nieko nelaukdami išskubėjo į Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyrių. Čia gydytoja mažylį apžiūrėjusi informavo, kad jam gali būti vidurių užkietėjimas, patarė pastatyti klizmutę ir suduoti vidurius laisvinančius vaistų. „Medikės išvadomis nesuabejojome, nes su vidurių užkietėjimu turėjome problemų ir su vyresnėliu. Todėl pagalvojome, kad ir mažiausiasis turi tas pačias bėdas“, - prisimena Rasa.

Grįžusi namo šeima viską padarė taip, kaip rekomendavo gydytoja. Vaikas pradėjo viduriuoti, tačiau naktis buvo dar baisesnė nei prie štai buvusios – berniukas dar labiau klykė. Todėl kitą dieną Rasa ir Imantas su mažyliu išskubėjo pas šeimos gydytoją pavaduojančią medikę. Ši, apžiūrėjusi pacientą, išrašė purškalą nuo iššutimo, nes vaiko užpakaliukas per vieną naktį iššuto iki žaizdelių, ir liepė ateiti kitą dieną.

Sulaukę kitos dienos tėvai su skausmo iškankintu vaiku vėl skubėjo pas tą pačią šeimos gydytoją pavaduojančią medikę. Ši vėl apžiūrėjo mažąjį pacientą ir informavo, jog jai nepatinka  Emiliuko itin išsipūtęs pilvukas, viduriavimas. Todėl netrukus buvo išrašytas siuntimas gultis į Vaikų ligų skyrių, kur skubiai iškviestas suaugusiųjų chirurgas. Jis informavo, kad vaikui yra sulaikytas šlapimas ir mažylis nesišlapina. Medicininių priemonių pagalba buvo išleista net pusė litro šlapimo, padaryta echoskopija. Po jos pastebėtas dešiniojo inksto uždegimas. Kraujo tyrimai parodė tą patį. Todėl tą pačią dieną vaikas buvo išgabentas į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur iškart paguldytas į Reanimacijos skyrių. Čia nustatyta, jog vaiko šlapimo pūslėje yra kažkoks darinys. „Tai buvo gegužės 8-ąją, penktadienį. Niekada nepamiršiu tos datos“, - su ašaromis akyse kalbėjo mama. Tądien gydytojas pasakė, kad Emilis pirmadienį bus išvežtas į Kauno klinikas, kur bus padaryti papildomi tyrimai ir atlikta operacija.

Klaipėdoje Reanimacijos skyriuje tėvam pasilikti neleido, todėl jie išvyko į namus. Netrukus kelyje jie sulaukė gydytojo skambučio, kurio metu sužinojo, kad pirmadienio niekas nebelauks ir vaikas į Kauno klinikas bus išgabentas tuoj pat. Todėl pasiėmę keletą daiktų Rasa ir Imantas išskubėjo į Kauną.

Leidžiamos chemoterapijos

Kauno klinikose per savaitgalį vaikas buvo įdėmiai stebimas gydytojų. Pirmadienį atlikus kraujo tyrimus Emilis perkeltas į Reanimacijos skyrių, suplanuota jį operuoti antradienį perpiet. Tačiau netrukus Rasa sužinojo, kad operacija paankstinta ir nebebus laukiama pietų. Ji truko keturias valandas.  Mažyliui iš šlapimo pūslės buvo pašalintas mamos kumščio dydžio auglys su dalimi pūslės. Atlikus darinio tyrimus paaiškėjo, kad jis yra piktybinis. Mažyliui  nustatytas minkštųjų audinių ramdomiosarkoma – aptikti dubens audiniuose keli augliai, kurie priskirti aukštos rizikos grupei, nes negydomi jie atsiranda ir kituose audiniuose.

Emiliui nuolat atliekami tyrimai, imamas kraujas, jis gauna nemažai narkozės. Dabar jis jau atlaikė ir tris chemoterapijas. Po jų vaikui labai nusilpo kraujas, nuslinko plaukai, atsirado patamsėjusių vietų ant odos įvairiose kūno vietose, neteko svorio. „Liko tik kauliukai ir oda“, - nusiminęs ištarė jo tėtis. Mažyliui  kasdien leidžiami ir trijų rūšių antibiotikai.

Ligoniukas negali pervargti, būti didesniuose žmonių susibūrimuose, kontaktuoti net su sloga sergančiu žmogumi. Kiekvienas susirgimas jo gydymo procesą gali padaryti dar sudėtingesniu.

Pasak berniuko mamos, ir maistas turi būti labai aukštos kokybės. Kiek truks gydymas, niekas nežino. Medikai liepė mamai apsišarvuoti kantrybe ir nusiteikti, kad tai tikrai užtruks ne vieną ir ne du mėnesius.

Šeima nebesuduria galo su galu

Šiandien jauna šeima pasidarė dar vieningesnė, jos nariai - artimesni vienas kitam. „Sužinojusi baisią Emilio diagnozę patyriau isterinį šoką. Negalėjau suvokti, kad vaikui taip blogai ir dar tokiam mažyčiui. Juk jo gyvenimo knygos verčiasi tik pirmieji lapai, juk jis tik viską pradeda pažinti. Verkiau nesustodama“, - pasakojo Rasa, kuriai netrukus per skruostą vėl nuriedėjo ašara. Ją tada itin sustiprino vyro ir artimųjų palaikymas. Anot jos, šiandien ji jau išmoko būti stipresne, neberodyti skausmo, nebeverkti prie vaikų, o ypač prie mažojo Emiliuko. Moteris suprato – sergančiai jos atžalai reikia tik gerų emocijų, nepalūžusios ir besišypsančios mamos. Verkia ji dabar tik tada, kaip Emiliukas būna sapnų pasaulyje.

„Išmokome dalintis viskuo. Per dieną po dešimt kartų susiskambiname su Rasa. Dalinamės net menkiausia informacija apie savo vaiką“, - nuleidęs akis kalbėjo Imantas, kuris šiandien vienintelis šeimoje dirba ir stengiasi išlaikyti šeimą. Tačiau kad ir kaip jaunas vyras stengiasi, jo uždarbio nebeužtenka. Daug lėšų reikia nuolatinėms kelionėms į Kauno klinikas. O dar jų reikia ne tik ligoniuko, bet ir likusių atžalų išlaikymui, buto paskolos mokėjimui, komunaliniams mokesčiams, maistui. Net keturių sauskelnių per naktį nebeužtenka Emiliukui, nes jis itin gausiai ir dažnai šlapinasi. O jos taip pat brangiai kainuoja. Tėtis neslepia, kad jau būtina pagerinti ir namų sąlygas – reikia kilimais iškloti namus, nes vaikščiodamas ant grindų Emiliukas negali sušalti. O dar ir malkomis reikia pasirūpinti, nes ne už kalnų žiema. „Mus supa daug gerų žmonių – giminių, bendradarbių. Kiekvienas bando padėti kaip tik gali, palaiko morališkai. Bet to neužtenka“, - pripažino jauna pora. Rasa nuolatos šalia Emilio, todėl dirbti negali. Namuose likusius mažylius prižiūri pats Imantas, o šiam išėjus į darbą pagalbon atskuba Rasos mama arba kaimynė.

„Nebesuduriame galo su galu“, - pripažįsta šeima, kuriem šiandien reikia pagalbos. Nedrįso jos prašyti patys.  Viešai apie pagalbą prabilo tik Imanto sesės. „Emiliukas labai nusilpo. Bet kad ir kaip jam bebūtų sunku, jis vis tiek šypsosi ir kabinasi į gyvenimą. Labai prašau visų, kurie tik galite paaukoti Emiliukui, nesvarbu kiek... Kiekvienas centas šiai šeimai šiuo metu labai pagelbėtų“, - socialiniame tinklalapyje rašo Viktorija.

Paklausėme Rasos ir Imanto apie ką jie dabar svajoja. „Turime tik vieną vienintelę svajonę, kad Emiliukas pasveiktų, kad ta baisi liga baigtųsi. Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką apie tai ir tesvajojam“, - pokalbį baigė naumiestiškiai.

Jei galite padėti šiai šeimai, paramą perveskite Emilio mamai, Rasai Vidutienei, AB „Swedbank“, a./s. LT 91 73 00 01 01 16 69 77 60.

Jei pažįstate žmones, kuriems reikalinga pagalba, praneškite mums, pabandykime vieni kitiems padėti. Skambinkite tel. 8 651 28 554 arba siųskite laišką el. paštu lijanajagintaviciene@gmail.com