Ar tiesiogiai renkant merus bus daugiau tvarkos?

Apie tai, kad reikėtų tiesioginiuose rinkimuose rinkti savivaldybių merus, kalbama jau senai. Tačiau Seimas neskubėjo to įteisinti. Kokios to priežastys – nėra labai aišku. Gal politinių kairės ir dešinės jėgų konkurencija – kam teks nuopelnai? Gal ir tai, kad labai gražiai skambantis žodis – savivalda, vis dažniau išties lieka tik skambiu žodžiu. Valstybę valdyti iš Vilniaus Seimo yra paprasčiau ir lengviau. Pavyzdžiui, kokio nors ministro pasirašytas įsakymas yra svarbesnis, nei savivaldybėse (vėl gražus žodis) išrinktų politikų tarybos nuomonė. Politikai nepriekaištingai turi paklusti įsakymui, kuris keičia vietos gyvenimo tvarką, nors su tuo ir visiškai nesutinka. Iš svaresnių nesiskaitymų taip pat galima priminti ir Valstybinės energetinių resursų ir kainų komisijos tvirtinamas savivaldybių katilinių šilumos, centralizuotai tiekiamo vandens, ar kokias kitas kainas. Jos yra privalomos. Tačiau čia sostinės ir savivaldybių žaidimo elementų yra dar daugiau – tas Vilniuje patvirtintas kainas tarybos taip pat privalo patvirtinti. Tačiau jei vietos politikai nesutinka su jomis ir jų netvirtina, kainos vis vien įsigalioja ir be Tarybos pritarimo. Labai įdomus žaidimas yra savivaldybių biudžetų tvirtinimas – tai dar įdomesnis politinis veiksmas. Tokių žaidimų yra ir daugiau. Jie tiesiog leidžia iliustruoti, kad tikros savivaldos dar labai mažai.
 
Mero institucija dabar
 
Pagal dabar galiojantį Savivaldos įstatymą, merą iš savo tarpo renka Savivaldybių tarybų nariai. Kadangi labai retose savivaldybėse viena politinė jėga rinkimuose gauna daugumą, tai į Tarybas išrinkti politikai jungiasi į grupes, taip sudarydami politinę daugumą. Tuomet iš šios grupės ir yra renkamas meras, jo pavaduotojai. Ta dauguma numato, kas bus vykdomosios valdžios vadovas – Savivaldybės administracijos vadovas, administracijos direktorius, jo pavaduotojai. Vykdant politinę Tarybos valią  „per vadovo rankas eina“ visi Savivaldybės pinigai. Ši politinė dauguma taip pat numato rajono vystymosi kryptis, sprendžia, kaip elgtis su Savivaldybės turtu. 
 
Tačiau užtenka kokiam nors tos daugumos politikui pakeisti savo nuomonę (ypač, jei dauguma trapi), gali įvykti politinių jėgų persiskirstymas. Pavyzdžiui, Šilutės savivaldybėje tokių pasikeitimų būta net keturių. Tuomet naujoji politinė dauguma renka naują merą, jo pavaduotojus skiria administracijos direktorių ir t.t. Ir vėl keičiasi savivaldybės vystymosi kryptis. Taip prarandamas gyvenimo stabilumas, ką ypač vertina dauguma gyventojų.

O mero įgaliojimai nėra beribiai. Jis organizuoja Savivaldybės tarybos darbą, atstovauja rajoną, pirmasis numato vystymosi kryptį. Tuo pačiu jis seka politines sroves Taryboje, nes joms pasikeitus – jis gali būti atstatydintas.

Meras ateityje

Seimui pagaliau leidus daugiau demokratijos, nuo 2015 metų pradžios Savivaldybės merą rinksime tiesiogiai. Jo rinkimas vyks panašiai, kaip dabar renkami Seimo nariai vienmandatėse apygardose. Tad rinkimų dieną rinkėjas gaus du biuletenius – vienu rinks Savivaldybės tarybą, kitu – Savivaldybės merą. 
 
Kas keisis? Ogi labai nedaug, nedaug. Visų pirma tiesioginiuose rinkimuose išrinktas meras jausis saugesnis ir nebijos politinių perversmų. Tačiau iš esmės ir toliau vykdys tas pačias funkcijas kaip ir dabar – bus tarybos pirmininkas: vadovaus Tarybai, organizuos jos darbą, pasirašinės Tarybos priimtus dokumentas, numatys vystymosi kryptis, siūlys Tarybai tvirtinti savo pavaduotojus, administracijos direktorių. Labai gaila, bet tikėtina, kad kaip tik šioje vietoje vėl prasidės politiniai žaidimai. Šiuos jo siūlymus turės priimti (arba atmesi) Taryba. O joje, vėl bus politinė dauguma, su kuria meras privalės skaitytis. Todėl jis siūlys tai, kas bus pasiekta politinių jėgų susitarimu. Lygiai taip pat bus sprendžiami ir kiti klausimai – politinė dauguma siūlys ir priiminės sprendimus, kuriuos manys esant reikalingus ir būtinus. Merui neliks nieko kito, kaip tik tuos sprendimus pasirašyti ir vykdyti. Viskas gerai, jei mero ir politinė daugumos pozicijos sutaps. Tačiau jei ne – vėl prasidės politinė priešprieša. Tad ir vėl galas stabilumui.

Tik meras galės jaustis šiek tiek ramesnis dėl savo vietos, į kurią pateko tiesioginių rinkimų būdu. Tačiau ne visai ramus, nes teisės aktuose yra numatytas ir mero atšaukimo mechanizmas. Tiesa, tai galės padaryti Taryba tik tuomet, kai jos argumentus dėl mero netinkamumo įvertins teismas. Jei tai teisme bus įrodyta, Taryba balsuodama nutrauks mero įgaliojimus prieš terminą. Tai pakankamai solidus saugiklis merui. Tačiau tai jokiu būdu neapsaugos nuo galimos politinės priešpriešos, jei meras bus vienos politinės krypties, o Tarybos politinė dauguma – kitos.

Jau rikiuojasi kandidatai

Nors oficialiai dar nepaskelbta, tačiau politinės partijos jau ėmėsi vertinti galimus kandidatus į merus. Žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, kad Lietuvos Liberalų sąjūdis ėmėsi vertinti savo galimybes. Jie kol kas skelbiasi renkantys tokį demokratinį kelią, kai vienas jų pačių kandidatų turės nurungti kitus vidinėje partijos kovoje. Yra žinoma, kad kandidatuoti į merus sutinka šios partijos Šilutės skyriaus pirmininkas Raimundas Ambrozaitis, buvęs Seimo narys Audrius Endzinas bei dabartinis Savivaldybės tarybos narys Edvardas Vitkauskas. Ši politinė jėga gerai pasirodė per rinkimus į Europarlamentą. O kaip Šilutės rajono rinkėjai vertins kažkurį iš minėtų kandidatų pamatysime 2015 metų pradžioje.

Tikėtina, kad ir kitos politinės partijos jau skaičiuoja galimybes. Tačiau naujieji rinkimai atveria kelią ir nepartiniams kandidatams, kurie gali save išsikelti patys. Nors oficiali rinkimų kampanija prasidės tik po Naujųjų metų, tačiau jau visai netrukus gali būti politikų pastangų atkreipti į save dėmesį. O tuomet rinkėjams reikės apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Tik ar keisis kas nuo to?