Kodėl dviratininkai negali važiuoti kairiąja kelio puse?

LRT radijo klausytoja domisi, kodėl dviratininkams negalima važiuoti kairiąja kelio puse.

„Dažnai važinėjame dviračiais, bet jaučiamės nesaugūs. Norėčiau, kad būtų diskutuojama, kodėl negalima dviratininkui važiuoti kairiąja kelio puse. Taip būtų daug saugiau“, – mano klausytoja.

Ji tikina, kad važiuodamas kairiąja kelio puse galėtum matyti, kada kokia mašina atvažiuoja, nulipti, sustoti, o važiuojant dešiniąją puse, visada baisu, kad kas nors neužvažiuotų iš nugaros.

„Tokių klausimų gauname pakankamai dažnai, dviratininkai teiraujasi, ar būtų galima pakeisti taisykles ir numatyti, kad dviratininkai važiuotų ne dešine kelio puse, o kaire – prieš transporto priemonių eismą“, – kalba V.Pumputis.

Tačiau, jo teigimu, Lietuva negali būti išskirtinė šalis, lyginant su kitomis. Visose Europos Sąjungos (ES) šalyse yra nurodoma, kad dviratis turi važiuoti ta pačia kelio puse kaip ir automobiliai.

„Taip yra dėl to, kad dviračių greitis būna 20-30 km/val, o prasilenkiančių automobilių – įvairiai nuo 50 km/val ir daugiau“, – dėsto V. Pumputis.

Pasak pašnekovo, dviratininkas turi būti gerai pastebimas, užsidėti liemenę arba žibintuvėlį priekyje ir gale.

„Kelionė tikrai bus saugi, jei dviratininkas važiuos kelkraščiu. Jei jis važiuos prieš eismą, gali būti tokių situacijų, kad dviratininkas nesuspės pasitraukti, o susidūrimo greitis sumuosis, t. y. dviračio greitis važiuojant į priekį ir atvažiuojančios transporto priemonės greitis. Tai tikrai yra pavojingiau negu važiuoti su bendru srautu“, – tvirtina Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Jis primena, kad dviratininkas kelyje saugus tada, kai yra matomas: tiek tamsiu paros metu, tiek dieną. Dienos metu numatyta, kad privalu turėti ryškiaspalvį drabužį, liemenę arba žibintą, kuris būtų priekyje ir gale. Naktį būtinas žibintas bei atšvaitai.