Abiturientų žinių tikrintojai ėmė taikyti naują metodiką

Šiais metais kiek sumažėjo valstybinius egzaminus laikiusių abiturientų skaičius. Keitėsi ir moksleivių pasirenkami egzaminai.

– Kas lėmė, kad daugelis egzaminų buvo išlaikyti geriau nei pernai? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Nacionalinio egzaminų centro direktorės Saulės Vingelienės.

S. Vingelienė: "Paskelbus aiškius minimalius reikalavimus, sumažėjo egzaminų neišlaiiusių abiturientų procentas".

– Paskelbėme minimalius reikalavimus atitinkančias egzaminų užduotis. Sutarus, kokie keliami minimalūs reikalavimai, mokiniams ir mokytojams buvo aiškiau, ką būtina išmokti norint gauti teigiamą pažymį.

Todėl šįmet daugelio egzaminų neįstengė išlaikyti jau mažesnis abiturientų procentas. Kiek geresniems matematikos egzamino rezultatams turėjo įtakos tai, kad buvo aiškiai aprašyta užduoties struktūra, susitarta dėl vertinimo taškų skaičiaus.

– Tačiau po egzamino abiturientai kalbėjo, kad šįmet buvo lengvesnės pačios užduotys. Gal tiesiog nuleidote reikalavimų kartelę?

– Uždaviniai tikrai nebuvo supaprastinti. Tik atsižvelgiant į tai, kiek matematikos egzaminui skirta laiko, buvo sumažintas būtinų surinkti taškų skaičius. Bet gauti 100 taškų nebuvo lengviau.

Taip pat, remiantis ekspertų ir mokytojų nuomone, nutarta atsisakyti dvitaškių uždavinių, kuriuos spręsdamas abiturientas gaudavo 2 arba 0 taškų, nes buvo užrašomas tik galutinis atsakymas. Bet gal viskas buvo atliekama teisingai ir apsirikta tik baigiant spręsti?

– Abiturientų nuomone, šįmet buvęs lengvesnis ir istorijos egzaminas, nes esą testo atsakymus buvo galima numanyti iš klausimų formuluočių.

– Šimtukus surinko vos 0,3 proc. laikiusiųjų istorijos egzaminą, tad jei jis būtų buvęs lengvas, rezultatai būtų buvę geresni.

Atkreipčiau dėmesį, kad laikant daugelį kitų egzaminų šimtukais įvertintų abiturientų procentas gerokai didesnis.

– Prasidėjo bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas ir jų atstovai būgštauja, kad šįmet bus mažiau norinčiųjų tapti studentais. Gal gerokai sumažėjo valstybinius egzaminus laikiusių abiturientų skaičius ir pasikeitė jų prioritetai renkantis, ką laikyti?

– Bendras sumažėjimas nėra didelis – kiek daugiau nei 1 procentu. Tai neturėtų smarkiai atsiliepti aukštosioms mokykloms. Pernai abiturientų sumažėjo labiau nei šiemet.

Didesni skirtumai renkantis egzaminus. Antai sumažėjo norinčių laikyti istoriją, bet padaugėjo pasirinkusių geografiją. Šis egzaminas šįmet pakilo į šeštąją vietą pagal jį laikiusiųjų skaičių.

– Verslo atstovai ragino moksleivius daugiau dėmesio skirti matematikai, nes Lietuvai ima stigti inžinierių, tiksliųjų mokslų specialistų. Gal šįmet daugiau abiturientų laikė matematikos egzaminą?

– Ne, netgi šiek tiek mažiau. Gal įtakos turėjo pernykščiai matematikos egzamino pažymiai – jie nenudžiugino. Turbūt kai kurie abiturientai pabūgo rinktis matematiką. Tai atsilieps specialybėms, kurioms reikia šio egzamino.

– Daugiausia aistrų kelia lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Tautinių mažumų vardu kalbantys politikai reikalauja atsisakyti valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo visiems abiturientams. Ar egzamino rezultatai patvirtina, kad tautinių mažumų mokyklos dar neįstengia prilygti lietuviškoms?

– Iš tiesų, lenkų ir rusų mokyklų abiturientai valstybinės kalbos egzaminą išlaikė prasčiau nei lietuviškų mokyklų auklėtiniai.

Bet pernai dar didesnis tautinių mažumų moksleivių procentas nesėkmingai laikė šį egzaminą. Beje, tiek tautinių mažumų, tiek lietuviškose mokyklose besimokančių vaikinų valstybinės kalbos egzamino rezultatai labai panašūs.

Kita vertus, krinta į akis ir tai, kad tautinių mažumų mokyklose pažymiai aukštesni negu lietuviškose. Vadinasi, gali būti nuleista reikalavimų kartelė. Prastesni egzaminų rezultatai labai nuvilia moksleivius. Mokykliniai pažymiai juos galėjo ir suklaidinti, nes manydami, kad gerai moka lietuvių kalbą, gal mažiau jos ir mokėsi.

Numatyta, kad kitąmet raštingumo vertinimas turėtų būti griežtinamas ir šiuo požiūriu mažinamas skirtumas tarp lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų. Bet egzamino rezultatai kol kas neskatina eiti šiuo keliu.

Tačiau atsisakyti vienodo valstybinės kalbos egzamino irgi nevertėtų. Tvarka nusistovėjo, mokyklos žino, ką reikia daryti, ir lietuvių kalbos žinių lygio skirtumai ilgainiui išnyks.