Išsipūtęs žemės mokestis abstulbino ūkininkus

Dar nematėte žemės mokesčio deklaracijos? Pravartu į ją žvilgtelėti. Gali būti, kad žemės mokestis, palyginti su pernykščiu, yra dvigubai, o gal net trigubai didesnis.

Pavyzdžiui, sostinės pašonėje prie Dvarčionių esančiose sodininkų bendrijose tokio dydžio sklypas praėjusiais metais buvo apmokestintas 15 litų.

Šiemet mokesčiui už jį teks ištraukti jau 30 litų, nors nepasikeitė nei mokesčio koeficientas, nei tarifas.

Mokestį išpūtė ne kas kitas, bet sklypo mokestinė vertė. 2013 metais tų šešių arų vertė sukosi apie 5128 litus, 2014-aisiais ji pakilo kone iki 10 tūkst. litų.

Panašiai ir kitur. Pavyzdžiui, Utenos rajono savivaldybėje mokestis maždaug už hektaro dydžio namų valdą padidėjo kone dvigubai – nuo 32 iki 56 litų, nes maždaug nuo 4000 litų iki 7000 litų padidėjo sklypo mokestinė vertė.

Padidino ir tarifus

„Apstulbau pamatęs deklaraciją. Šiemet mokestis už žemės ūkio paskirties žemę padidėjo kone tris kartus, už hektarą – iki 170 litų.

Mūsų rajono savivaldybė šiemet už dirbamąją žemę nustatė patį didžiausią – 4 proc. tarifą.

Praėjusiais metais tarifas siekė 1,5 proc.“, – stebėjosi Pakruojo rajono ūkininkas Alvidas Vasiliauskas.

Daug ką lemia savivaldybės

Kaip sakė Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovė Rasa Bimbirienė, mokesčiai šįmet yra gerokai didesni, nes sklypo mokestinė vertė už pernykštę yra didesnė 20 proc.

„Mokestinė vertė, nustatyta 2012 metais, nesikeis iki 2017-ųjų. Bet žemės mokesčiai apskaičiuojami kasmet atriekiant vis didesnę tos vertės dalį. O sklypų pirkimo ir pardavimo sutartys mokesčiams įtakos neturi ir neturės“, – sakė R.Bimbirienė.

Vis dėlto, anot R.Bimbirienės, savivaldybėse savivalės yra į valias. Mat jos ne tik turi teisę kasmet keisti mokesčio tarifą, bet ir užkrauti mokesčius už netvarkomą žemę.

„Vilniuje yra apie 4000 sklypų, kurių detalieji planai yra parengti, bet dėl kokių nors priežasčių jų savininkai nepradėjo statybų. Tie sklypai šįmet atsidūrė apleistų žemių sąraše, jiems taikomas net 3 proc. mokesčio tarifas.

Be to, žmonės verčiami imtis statybų, net nurodoma, per kiek laiko turi tai padaryti“, – kalbėjo R.Bimbirienė.

Pakanka tik nušienauti

„Tie apleisti sklypai kelia galvos skausmą. Šiemet, kaip ir pernai, jų netvarko tie patys savininkai“, – sakė Šiaulių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Rudys.

Jei sklypų savininkai bent nupjautų piktžoles, nereikėtų už tą žemę mokėti kaip už apleistą. O tokiai Šiaulių rajone taikomas didžiausias – 4 proc. tarifas.

Savininkus prie sienos paprastai priremia ir savivaldybės. Jos aiškinasi, kieno tie apleisti sklypai, siuntinėja įspėjimus. Iki rugsėjo pabaigos žmonės dar turėjo galimybę žemę sutvarkyti.

„Tarp apsileidėlių nėra nė vieno ūkininkaujančio žmogaus. Dažniausiai žeme nesirūpina jos paveldėtojai arba senyvi žmonės, arba tie, kurie jos nusipirko statyboms“, – sakė P.Rudys.

Didžiausia našta laukia gyventojų

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 78 mln. litų žemės mokesčio, iš jų apie 67 mln. litų – gyventojai, likusius – įmonės.

Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 64 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 960 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų jį moka apie 669 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Didžiausia mokėtina suma už gyventojo žemės sklypą Palangoje siekia 43,6 tūkst. litų, o už komercinės paskirties žemės sklypą Vilniuje jos savininkas turės sumokėti 88 tūkst. litų.