Vietoje valstybės atimtų dviejų sūnų – šuo ir kačiukas
Jolanta Jasūdienė, Vilkyškių seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis, „Šilokarčemos“ žurnalistui sakė, kad šiuo metu seniūnijoje iš penkiolikos tokių šeimų dešimt yra priskiriama rizikos grupei, penkios – probleminėms. Šiose šeimose auga trisdešimt penki vaikai.
Šis pasakojimas – ne tik apie socialines problemas kaime, bet ir apie vieną šeimą, kurioje vaikai jau nebeauga, nes tėvams atimtos tėvystės teisės.
Aiškina, kad reikia galvas šukuoti, indus išsiplauti...
Vilkyškių seniūnijoje socialinės paslaugos yra teikiamos penkioms probleminėms šeimoms. Kokios tai paslaugos?
„Šitų šeimų namuose lankomės dažniau nei kitų – per savaitę vieną-du kartus. Būna, kad atsiradus kokiai nors problemai, per dieną ir du kartus nuvažiuojame. Tokioms šeimoms išmokos yra mokamos iš Pagėgių savivaldybės kasos, dalimis, keletą kartų per mėnesį, prižiūrint socialiniam darbuotojui. Jeigu yra poreikis, kartu einame į parduotuvę, padedame nusipirkti maisto produktų, sumokėti mokesčius“, - pasakojo J. Jasūdienė, patikslindama, kad socialiniai darbuotojai bendradarbiauja ir su Savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos bei Socialinės paramos skyriaus, taip pat su Pagėgių socialinių paslaugų centro specialistais, nevyriausybinėmis organizacijomis.
Didesnis dėmesys skiriamas šeimų nariams, turintiems negalią, ir kuriose yra nepilnamečių vaikų. Dauguma tokių šeimų turi socialinių įgūdžių problemų, joms reikia padėti, paaiškinti, kaip tvarkytis namuose, rūpintis vaikais.
„Aiškinu, jog reikia išsišluoti kambarius, išsiskalbti patalynę, išdžiūvusius drabužius sulankstyti ir sudėti į spintą, o nelaikyti kur nors sumestus į krūvą, - teigė J. Jasūdienė. – Taip pat – kad reikia galvas šukuoti, plaukus – ypač berniukams – nukirpti, laikytis kitų higienos reikalavimų. Dažniausiai tos šeimos gyvena skurdžiai, be jokios skalbyklės, todėl turi nusipirkti skalbimo miltelių, drabužėlius rankomis išsiplauti. Būna, kad randu sudėtas krūvas neplautų lėkščių“.
J. Jasūdienės teigimu, neretai būna užburtas ratas – jiems pasakoma, jie susitvarko, bet ateina laikas, kai jie vėl viską pamiršta. Yra šeimų, turinčių alkoholio problemų, bet džiugu, kad kai kurie asmenys jau yra užsikodavę, važiuoja pas psichologus – tvarkosi, kabinasi į gyvenimą kiek tik gali. Šeimos grįžta į normalų gyvenimą, jas tik reikia nukreipti į tinkamą kelią.
Pasidomėjus, tokių šeimų skaičius didėja ar mažėja, socialinė darbuotoja teigė, kad tendencija išlieka tokia pati – socialinės rizikos šeimos kasmet vis jaunėja. Būna, kad net kelios kartos taip gyvena, o štai kiti vaikai, norintys kažko gyvenime pasiekti, jau gyvena nebe taip, kaip tėvai...
Vaikus gimdyti daug mokslo nereikia...
Pagenaičių kaime gyvena Asta ir Artūras Mėčiai, kurių šeima 2007 metais, kai gimė pirmasis sūnus Gintaras, buvo įrašyta į probleminių šeimų sąrašą. Jie abu turi protinę negalią, didžiausia problema – socialinių įgūdžių stoka, nesugebėjimas tinkamai prižiūrėti vaiką.
2009 metais sūnus Gintaras buvo paimtas laikinai globoti vaikų globos namuose. Pasak J. Jasūdienės, tėvai domėjosi sūnumi – važiavo, lankėsi pas jį, stengėsi pasikeisti, truputį remontavosi savo namus. Todėl vaikas jiems buvo laikinai grąžintas, bet tik trumpam... 2014-aisiais Gintaras vėl apgyvendintas Pagėgių vaikų globos namuose.
Asta vėl laukėsi kūdikio, slėpė nėštumą, ir netrukus socialinė darbuotoja sužinojo, kad jai gimė antras sūnus Mantas. Jis buvo išvežtas į Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus, nes turėjo kažkokią negalią.
A. ir A. Mėčiams dėl jų ligos yra atimtos tėvystės teisės, nes dėl negalios nesugeba prižiūrėti vaikų. Vyresnysis sūnus Gintaras dabar auga Pagėgių vaikų globos namuose, jaunėlis Mantas, kuriam greitai sukaks pusantrų metų, neseniai buvo įvaikintas ir jau turi naujus tėvelius.
...Kartu su Vilkyškių seniūnu Dariumi Jurkšaičiu ir socialine darbuotja J. Jasūdiene užvakar, liepos 15-ąją, apsilankėme 28-erių Astos ir vieneriais metais už ją vyresnio Artūro namuose.
Vos įvažiavus į kiemą akį rėžė peraugusi, šiemet dar nė karto nenupjauta sodybos žolė. Nupjautas buvo tik siauras ruoželis, kad socialinė darbuotoja galėtų privažiuoti arčiau prie namo. Seniūnas D. Jurkšaitis Artūro paklausė, kodėl jis žolės nenusipjauna, o šis apgailestavo, kad dalgio neturi... Seniūnas pasakė, jog dalgį galima iš kaimynų pasiskolinti.
Artūras prašė seniūno pagalbos - šalia kamino pritvirtinti kelias čerpes, kurios vos laikosi ir gali nukristi. Reikia ir šulinį išvalyti, nes jau atsibodo neštis iš kaimynės vandenį.
Virtuvėje mus pasitiko Asta, rankose laikydama šunį, ant stalo tarp lėkščių šmirinėjo šiųmetis rainas kačiukas. Panašu, kad tie gyvūnai simboliškai pakeitė valstybės iš jų atimtus vaikus. „Gaila, baisiai gaila vaikų“, - atsiduso Asta.
Ji sakė, kad daugiau, be šitų gyvūnų, jokių gyvulių ir vištų namie nelaiko. Net daržo neturi – teigė kaimynei daržą nuravinti, todėl už darbą gaunanti iš jos bulvių bei daržovių. Ir pasigyrė, kad šiomis dienomis jiedu miške renkantys mėlynes, Žukuose yra supirkimo punktas, kur už litrą moka po pusantro euro.
Asta sugeba tik pasirašyti ir parašyti savo vardą, o pavardės, kurioje daugiau žodžių, parašyti be klaidų nemoka. Visus reikalus seniūnijoje, kai reikia ką nors parašyti ir pasirašyti, tvarko raštingesnis jos vyras Artūras.