Pamario krašte apsilankiusi žemės ūkio ministrė tik paguodė žemdirbius

Šilutės r. savivaldybės administracijos pastate gyventojai aptarnaujami „vieno langelio“ principu. Tad patekti pas bet kurį valdininką norintys asmenys turi prieiti prie langelio ir už jo sėdinčiai darbuotojai paaiškinti, dėl ko atvyko, pasidomėti, kas Savivaldybėje galėtų pagelbėti. Šios procedūros neišvengė ir ministrė, pasakiusi: „Aš – žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė, noriu aplankyti merą“. Už langelio sėdinčioji tik nusišypsojo: „Pažįstame, per televizorių matėme...“

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė pirmiausia pasveikino Vytautą Laurinaitį su pergale mero rinkimuose ir atsiprašė, kad šį kartą atvyko be dovanų. Mat dovana likusi kitame automobilyje, kuriuo tądien ministerijos specialistai taip pat vyko į pamario kraštą.

Susitikime su ministre dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojai Algirdas Balčytis, Virgilijus Pozingis, administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda bei naujai išrinktas į Tarybą Tomas Budrikis.

V. Laurinaitis, naudodamasis proga, apgailestavo, kad ministrė V. Baltraitienė pasirašė sprendimą dėl visos Šilutės rajono ir Pagėgių savivaldybės teritorijos mažo našumo žemių statuso pakeitimo į kitą – užliejamas teritorijas. Dėl to nuo š. m. balandžio 1-osios išmokos už žemę ūkininkams sumažės beveik perpus. Žemės ūkio produkcijos gamintojams, netekusiems nemažos dalies pajamų, gali atsirasti problemų dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo.

V. Baltraitienė paaiškino, kad šiuo metu nieko negalinti pakeisti, nes jai dar nesant ministre žemių statuso keitimą kažkas įrašė programoje, kurią patvirtino Europos Komisija. Ir dabar tik pastaroji galėtų ką nors pakeisti. Vis dėlto po pusvalandį užtrukusio pokalbio žemės ūkio ministrė pažadėjo, jog darys viską, kad padėtų žemdirbiams.

Kartu su ministre į Šilutę atvykęs žemės ūkio viceministras Gintas Saulius Cironka paaiškino, kad pagal specialią metodiką paskaičiavus žemių vertę vietoje anksčiau šalyje buvusių 1,3 mln. hektarų mažo našumo žemių beliko tik 1,03 mln. ha. „300 tūkst. ha išnyko kaip nenašios žemės. Taip atsitiko todėl, kad per tuos 20 metų kaimo vietovėse buvo išplėtotas verslas, pavyzdžiui, pas jus – kaimo turizmas, todėl padidėjo gyventojų pajamos“, - teigė viceministras.

Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas V. Pozingis ministrei priekaištavo, kad žemių statuso pakeitimas, sumažinant išmokas už ją, pažeidė ūkininkų teises. Realiausia data, kada būtų galima atkurti pakeistą žemių statusą, pasak ministrės, yra 2018 metai.

V. Baltraitienė liepos 7-ąją lankėsi ir ŽŪM pavaldžiose bendrovėse „Šilutės veislininkystė“, „Šilutės polderiai“ bei „Nemuno žirgynas“.

Su ministre Pagėgių savivaldybės Kultūros centre galėjo pabendrauti ir šio krašto ūkininkai. Susitikime taip pat dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, žemės ūkio viceministrai G. S. Cironka ir Vilius Martusevičius, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, administracijos direktorė Dainora Butvydienė, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Uselis, Lietuvos ūkininkų sąjungos Pagėgių skyriaus pirmininkas Romaldas Mančas bei kiti svečiai.

Mero pavaduotojas S. Stonys pasveikino į Pagėgius atvykusią ministrę, įteikė jai atminimo dovanėlę – paties Savivaldybės mero Virginijaus Komskio pasirašytą Pagėgių kraštą reprezentuojančią knygą.

V. Baltraitienė pasidžiaugė turinti galimybę pabendrauti su Pagėgių krašto ūkininkais. Viešnia kalbėjo apie ministerijoje pradėtus ir dar planuojamus darbus. Daugiau nei valandą trukusio susirinkimo metu krašto ūkininkai pateikė nemažai klausimų, diskutavo dėl įvairių problemų.

Daugiausia kalbėta apie pieno supirkimo kainas, kooperaciją, dėl žemių statuso pakeitimo. R. Mančas sakė, kad ūkininkai dėl pastarosios problemos raštu kreipsis į Žemės ūkio ministeriją. Viceministras G. S. Cironka, neseniai lankęsis Lenkijoje, teigė, kad ten už kilogramą pieno mokama po 29, kiti ūkininkai gauna net po 38 centus. Tai Lietuvoje dabar vidutiniškai mokama po 17, o smulkiesiems ūkininkams – net po 12 centų.

Lenkijos ūkininkai džiaugiasi pastaruoju metu galintys mūsų šalyje nebrangiai prisipirkti melžiamų karvių. R. Mančas ministrei sakė, kad mūsų ūkininkus baudžia ne tik valdžia ir pieno perdirbėjai, bet ir Dievas. „Kokia gamta, nuo pat pavasario lietaus nebuvo, - kalbėjo R. Mančas. – Žmonės turi tik pusę kiekio pašarų galvijams prisigaminę. Teks parduoti gyvulius, nes už pieną gaunami pinigai net jo gamybos savikainos nepadengia. Juk jau ištirpinome tuos lašinius, kuriuos buvome sutaupę, net jų oda jau ištirpo, nebėra ką daugiau betaupyti“.