Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą

Nors žmonių audinių ir ląstelių, tame tarpe ir lytinių, naudojimo reglamentavimas paliktas valstybių narių kompetencijai, tačiau valstybei leidžiant naudoti tam tikrus audinius ir ląsteles jos teisėje turi būti įtvirtinti europiniai tokių procedūrų kokybės ir saugumo standartai.

Kaip pažymima Europos Komisijos biuro Lietuvoje išplatintame pranešime, Lietuvoje gali būti atliekamas dirbtinis apvaisinimas in vitro, tačiau ES teisės nuostatos dėl procedūros saugumo ir kokybės į nacionalinę teisę neperkeltos. Taigi, Komisijos nuomone, Lietuvoje vykdomos medicininės procedūros, susijusios su lytinėmis ląstelėmis, neatitinka ES teisėje nustatytų saugumo ir kokybės standartų ir kelia pavojų visuomenės sveikatai.

EK raginimo sulaukusi Lietuva per du mėnesius turės pateikti Komisijai informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi ES teisės aktams įgyvendinti.  Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė yra sakiusi, kad Lietuva iš EK pranešimą apie pradėtą pažeidimo byla yra gavusi 2014 metų liepos 10 dieną.

Dirbtinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas Seime stringa susidūrus dviem požiūriams dėl embrionų kūrimo: konservatyvioji pusė siūlo leisti embrionų sukurti tiek, kiek jų vienu metu bus perkeliama į moters gimdą, ir ne daugiau trijų, o liberalesnio požiūrio šiuo klausimu atstovai siūlo leisti sukurti iki dešimties embrionų ir juos šaldyti. Vyriausybė siūlo reglamentuojant dirbtinį apvaisinimą neapsiriboti trimis embrionais.

Sveikatos apsaugos ministrė teigia, kad Vyriausybės išvada neatitinka bažnyčios pozicijos dėl embrionų šaldymo, bet remiasi medicininiu požiūriu.

Projektai dėl dirbtinio apvaisinimo Seime svarstomi jau antrą kadenciją. Seime pagrindinės diskusijos kyla dėl to, ar leisti embrionų šaldymą. Liberalaus reglamentavimo priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo“.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Priėmus įstatymą, pagalbinio apvaisinimo procedūros, kaip ir kitos gydymo paslaugos, galėtų būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų.