Šeimai nusviro rankos: griaukite mūsų namą!

Macikų kaime namu ir savo rankomis išpuoselėta aplinka šilutiškiai Toleikiai džiaugėsi tiktai ketverius metus, kol statybas palaiminusios valstybinės institucijos pastebėjo, kad sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės – Macikų dvaro sodybos – teritorijoje.

Paveldosaugininkai kreipėsi į teismą ir įrodė, kad naujakuriai privalo pateikti naujus statybų dokumentus ir gauti visus leidimus. Tik tuomet paaiškės, ar tas namas gali ten stovėti.

Šilutiškiai nenusiteikę visko pradėti iš naujo. Juos išvargino daugiau kaip pusmetį trukę teismai ir nesaugumo jausmas, juo labiau kad jokios jų kaltės teismas neįžvelgė.

Žmonės linkę viską palikti taip, kaip yra, – jeigu lieps, nugriaus namą, o tuomet valstybė jiems turės sumokėti milijoninę kompensaciją.

Negali suvokti savo kaltės

Į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo kreipėsi Kultūros paveldo departamentas.

Į teismą buvo pakviesti ne tiktai namo savininkai Z. ir S.Toleikiai, bet ir Šilutės rajono savivaldybės, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, LESTO, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Visuomenės sveikatos centro ir dar kelių kitų institucijų atstovai.

Toleikiai buvo priversti samdyti advokatą ir rengti dokumentus teismui. Žmonės iki šiol nesuvokia, kuo jie kalti, jei valstybinės institucijos netinkamai atliko savo pareigas.

Pripažino tinkamu gyventi

„Prieš septynerius metus radome skelbimą, kad Šilutės rajone, Macikuose, parduodama žemė. Mano vyras šilutiškis, aš – iš Švėkšnos. Visą laiką svajojome gyventi šiame krašte.

Sutarėme su buvusia savininke, pasirašėme žemės pirkimo ir pardavimo sutartį. Ankstesni šeimininkai jau buvo pakeitę žemės paskirtį – čia leista mažaaukščio gyvenamojo namo statyba. Buvo parengtas ir detalusis planas.

Turėdami dokumentus įregistravome sklypą Registrų centre. Susiradome architektą, kreipėmės į Šilutės rajono savivaldybę statybų leidimo. Jį gavome ir pradėjome statyti“, – pasakojo Z.Toleikienė.

2009 metais Šilutės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija pripažino namą tinkamu gyventi. Rudenį šeima atšventė įkurtuves.

Statybos niekam neužkliuvo

„Mano vyras baigęs statybos mokyklą. Seniau statė namus kitiems, be galo džiaugėsi galėdamas statyti namą savo šeimai.

Dirbome visi, kiek galėjome, aplinką taip pat tvarkomės patys. O dabar rankos nebekyla ko nors imtis“, – apgailestavo Z.Toleikienė.

Moters teigimu, niekuomet nebuvo jokių abejonių – juk viskas atitiko detaliojo plano reikalavimus.

Kai kilo jų namas, tuo pat metu vyko Macikų pensiono rekonstrukcijos darbai. Šis pastatas – 400 metrų nuo Toleikių sklypo. Ten nuolat važinėdavo ir Statybos inspekcijos, ir Kultūros paveldo departamento, ir kitų instancijų tikrintojai, pakeliui stabtelėdavo ir pas juos, tačiau niekas niekada neužkliuvo.

Namą Toleikiai statėsi savomis rankomis ("Lietuvos rytas" nuotrauka)

Pasijuto tapę dvarininkais

O teisme žmonės išgirdo, kad jų kieme ar šalia jo kadaise stovėjo ūkinis pastatas.

„Tačiau mums išduotuose dokumentuose parašyta, kad mūsų sklype ne tik nėra jokių kultūros objektų, bet ir kokių nors pastatų apskritai“, – stebėjosi Z.Toleikienė.

Paveldosaugininkai teigė, kad sklypas patenka į paveldo teritoriją, o tuomet ant visų dokumentų turi būti ir jų parašai. O jų šiuo atveju nėra.

„Liūdnai juokaujame, jog staiga tapome dvarininkai, bet net nenujautėme, kad dvare gyvename, jokiuose dokumentuose apie tai nebuvo net užuominos.

Savivaldybė ar Statybos inspekcija turėjo mus dėl to perspėti, juk žmogus negali visko žinoti, – teigė Z.Toleikienė. – Jokiuose žemės pirkimo ir pardavimo dokumentuose nenurodoma, kad mūsų sklypas – paveldo teritorija.“

To paties kelio nebeįveiks

Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu žmonės įpareigoti per dvejus metus iš naujo parengti visus statybą leidžiančius dokumentus. Vadinasi, reikia viską pradėti nuo pradžių, apeiti daugybę instancijų ir sumokėti už paslaugas. Ir tik tada jie sužinotų, ar paveldosaugininkai palaimins namo statybą.

Kultūros paveldo departamento atstovų teigimu, dėl tokios absurdiškos situacijos kalta Šilutės savivaldybė.

Pasak savivaldybės atstovų, Valstybės registrų centre Toleikių sklypas nebuvo ir nėra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą.

„Kultūros paveldo atstovai taip ir nepasakė, ar gali tas namas toje vietoje stovėti. Vadinasi, mes antrąkart tvarkysime dokumentus ir sužinosime – ne, negali.

Vieną kartą šitą kelią nuėjome, antrą kartą tikrai nebeisime. Tada tegul griauna namą, o mes teisimės su valstybe dėl kompensacijos“, – išrėžė Z.Toleikienė.

Už nugriautus namus – 10 milijonų eurų

Neringos vadovai liepos pradžioje patyrė šoką – antstoliai pagrasino areštuoti savivaldybės sąskaitą. Kurorto vadovai buvo informuoti, kad jie kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turi sumokėti teismo priteistą sumą – 1 mln. 200 tūkst. eurų. Tiek įvertinti nuostoliai, kuriuos patyrė žuvų restorano Juodkrantėje savininkai, teisėtai įsigiję pastatą, o paskui teismo priversti jį nugriauti.

„Tai reiškia, kad nebus pinigų darbuotojų algoms, koncertams, kitiems kultūriniams renginiams, miestui tvarkyti. Reikalaujama suma sudaro daugiau kaip dešimt procentų mūsų metinio biudžeto. Duok Dieve, jei blaivus protas nugalės ir viskas baigsis to vieno namo nugriovimu. Tuomet dar kaip nors išsilaižytume tą žaizdą. Jei griaus ir toliau – laukia visiškas žlugimas, Graikijos variantas“, – liūdną ateitį piešė Neringos meras D.Jasaitis.

Bet blogiausią scenarijų kol kas pavyko nukelti. Teisingumo ministerija ir Neringos savivaldybė kreipėsi į Vyriausiąjį administracinį teismą dėl mokėjimo terminų atidėjimo. Posėdis numatytas rugpjūčio 10 dieną.

Buldozerių laukia dar du namai Juodkrantėje, šalia buvusio žuvų restorano, pastatas L.Rėzos gatvėje, trys namai Preiloje. Pateikti reikalavimai pakoreguoti kai kuriuos pastatus, o tai kainuotų dar brangiau.

D.Jasaičio skaičiavimu, jei bus nušluoti ir šie namai, dėl kurių nugriovimo teismo sprendimai jau įsiteisėję, Lietuvos mokesčių mokėtojams tai kainuos dar apie 10 mln. eurų.