Nemalonu: iš darbuotojų nori atimti dar vieną teisę

Dabartiniame darbo kodekse yra įrašyta, kad su kenksmingais veiksniais dirbantys žmonės už tai turi gauti papildomą atlygį, kokį – jau reikia sutarti su darbdaviais pasirašant kolektyvinę sutartį.

Profesinėms sąjungoms atstovaujantis advokatas Nerijus Kasiliauskas aiškina, kad tokią nuostatą pašalinus iš Darbo kodekso susitarti dėl papildomo atlyginimo kolektyvinėje sutartyje taps beveik neįmanoma.

Nerijus Kasiliauskas © DELFI (K.Čachovskio nuotr.

„Dabar Darbo kodekse yra įtvirtintos nuostatos, kad jei dirbama esant kenksmingiems veiksniams ir jų neįmanoma pašalinti, už tai turi būti mokama papildomai, o kiek – reikia susitarti kolektyvinėje sutartyje“, - patvirtino advokatas.

Pasak jo, problematika ta, kad Europos Sąjungos teisės aktai draudžia „pardavinėti sveikatą“ ir nurodo, kad kenksmingų sąlygų darbo vietose neturi likti apskritai. Dėl šios priežasties jau anksčiau Darbo kodekse sąvoką „kenksmingos sąlygos“ pakeitė „kenksmingi veiksniai“.

Advokatas primena, kad senesniame Darbo kodekso variante buvo nurodyti ir dydžiai, kiek konkrečiai turėtų būti mokama už kenksmingas ir labai kenksmingas sąlygas, pavyzdžiui, papildomi 30-50 proc. prie algos.

„Kai tokios nuostatos buvo panaikintos, apmokėjimas beveik dingo, nes mažai kur yra sudarytos kolektyvinės sutartys, tačiau kenksmingi veiksniai neišnyko. Yra tam tikros kategorijos darbų, kur fiziškai neįmanoma panaikinti pavojingų ar kenksmingų sąlygų, ir yra kategorija, kur darbdaviai tokių sąlygų tiesiog nenaikina. Tada realybėje žmonės dirba kenksmingomis sąlygomis ir negauna padidinto apmokėjimo“, - dėstė pašnekovas.

Pasak jo, profsąjungų tikslas, kad bent jau liktų dabartinis reglamentavimas, kuris įpareigoja papildomą apmokėjimą už darbą su kenksmingais veiksniais ir siūlo tai apibrėžti kolektyvine sutartimi.

„Dabartiniame darbo kodekse yra numatyta pati švelniausia forma ir ją norima panaikinti. Dėl to profesinės sąjungos sako, kad bent jau šitą reikia palikti, nes yra daug darbo vietų, kur kenksmingi ir pavojingi veiksniai nėra pašalinti“, - paaiškino N. Kasiliauskas.

Trišalės tarybos posėdžio metu darbdavių atstovai laikėsi nuomonės, kad darbo sąlygos dabar yra pakeistos taip, kad kenksmingų veiksnių įtaka yra maksimaliai sumažinta, o jei ji išlieka, darbuotojai jau derėdamiesi dėl algos sutaria, kaip už tai bus atlyginta.

N. Kasiliauskas patvirtina, kad yra įmonių, kurios dirbantiems su kenksmingais veiksniais papildomai moka po 30-40 proc. darbuotojo algos, bet sudarytos kolektyvinės sutartys dažniau yra išimtis, nei taisyklė.

„Dabartinių kolektyvinių sutarčių kiekis rodo, kad ne visi darbuotojai jas sugeba išsikovoti, - kalbėjo profsąjungoms atstovaujantis advokatas. - Jei būtų dabar padaryta taip, kaip nori darbdaviai, nebeliktų įpareigojimo darbdaviui apskritai aptarti šį klausimą, nes dabar yra įpareigota, kad už darbą su kenksmingais veiksniais turi būti mokama.“

Problemos ugniagesiams, psichiatrinės ligoninės medikams

Tai, kad Vilniuje, adresu Vasaros g. 5, esančios ligoninės darbuotojai dirba pavojingomis sąlygomis, sutinka Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius. Jis DELFI sutiko papasakoti, kaip susitaria su darbuotojais dėl papildomo atlyginimo.

© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Kaip nustatyti darbo užmokestį dabar yra palikta pačiai įstaigai, dėl to mes stengiamės pasirūpinti papildomais sveikatos draudimais, taip pat mokame priedus darbuotojams, dirbantiems su ūmiais pacientais. Bet tai yra ne valstybės reglamentuota, o mūsų susitarimo reikalas“, - kalbėjo įstaigos vavodas.

Pašnekovas mano, kad dabartinis teisinis reglamentavimas nėra aiškus, tad kyla nesusipratimų, o darbo sąlygos dėl to nepagerėja.

„Jei kenksmingi veiksniai bus panaikinti teisinėje bazėje, tai nereiškia, kad jie realybėje išnyks, - kalbėjo M. Marcinkevičius. - Pas mus iš pacientų, kurie atvyksta į Priėmimo skyrių, yra paimta kovinių peilių, didelių akmenų, kuriais galima sužaloti, net pistoletų, kuriuos perdavėme policijai. Darbuotojams Priėmimo skyriuje yra specialus pabėgimo kelias ir juo keletą kartų teko pasinaudoti, kai puolė agresyvūs pacientai.“

Nors M. Marcinkevičius džiaugiasi, kad Priėmimo skyriuje kol kas darbuotojus pavyko apsaugoti nuo grėsmių, ūmių ligų skyriuose dirbantis personalas yra patyręs visko: buvo išmušti dantys, lieka mėlynių.

„Kai žmogus elgiasi agresyviai iš karto, personalas moka su juo susitvarkyti, bet patys pavojingiausi yra spontaniški pacientai, kurie staiga išgirdę balsus ar pajutę sutrikimą smogia. Tokių atvejų nėra daug, bet per metus keli būna“, - prisiminė įstaigos vadovas.

Pasak jo, pirmiausia yra siekiama sukurti saugias sąlygas darbuotojams, tačiau tai ne visuomet yra įmanoma, todėl perkami papildomi draudimai ir kolektyvinėje sutartyje numatyta, kad jei draudimo pinigų nepakaktų, būtų skiriamos papildomos išmokos.

„Jei tai būtų sureguliuota Darbo kodekso, žinoma, būtų žymiai paprasčiau, nes dabar iš valstybės ar sveikatos draudimo mes negauname papildomų lėšų, o tokiu atveju tai būtų numatyta. Dabartinei psichiatrijai papildomų priedų yra nenumatoma už pavojingas darbo sąlygas“, - apgailestavo jis.

© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)

Kiek geresnė yra statutinių pareigūnų situacija, jiems priemokos numatytos Valstybės tarnybos įstatyme: „už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis“. Tačiau problema ta, kad jos yra nepastovios ir priklauso nuo įstaigoms skirto finansavimo.

„Priedai už pavojingas darbo sąlygas dabar yra, bet jie palyginti nedideli, gal koks papildomas euras ir susidaro. Kol kas ugniagesiai gelbėtojai neturi ir kolektyvinės sutarties su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, bet yra sutarta, kad pradėsime derybas. Bet, jei priedai yra numatyti įstatyme, tuomet ir kolektyviškai yra lengviau susitarti“, - savo nuomone pasidalijo Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Alfredas Povilanskas.

Tačiau, pasak jo, kalba eina tik apie statutinius ugniagesius, kurie yra pavaldūs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Kur kas prastesnės sąlygos tiems ugniagesiams, kurie pavaldūs savivaldybėms ir dirba pagal darbo sutartis: jie neturi papildomų socialinių garantijų, nors dabar Darbo kodeksas numato galimybę jiems per kolektyvines sutartis derėtis dėl papildomo apmokėjimo už darbą su kenksmingais veiksniais.

„Iki šiol nestatutiniai ugniagesiai negaudavo priedo už pavojingas darbo sąlygas, nes manoma, kad jie pavojingų darbų neatlieka, nes neturi nei kvėpavimo aparatų, nei specialios įrangos. Bet, aišku, jie tokius darbus atlieka: jei gaisro vieta nuo Šiaulių nutolus apie 20 km, ten yra ugniagesių punktas, jie gi nestovės prie durų, nes uždūmyta patalpa ir jiems yra nesaugu įeiti. Buvo ne vienas atvejis, kai vyrai ėjo ir išgelbėjo gyventojus, o įstatymai rodo nesutvarkytą valstybės požiūrį“, - piktinosi Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profsąjungos vadovas Juozas Pocius.

Pašnekovas vardija, kad skirtingas ugniagesių pavaldumas yra išlikęs istoriškai ir šią problemą mėginta spręsti, bet nesėkmingai.

Pasak jo, vidutinis savivaldybei dirbančio ugniagesio atlyginimas taip pat nėra didesnis dėl darbo su kenksmingais veiksniais ir siekia 261-290 eurų „į rankas“, o iki šiol šiems ugniagesiams kolektyvinėmis sutartimis nepavyko išsikovoti priedų už pavojingo darbo specifiką.

Dabar galiojančiame Darbo kodekse numatyta, kad dirbantiems su kenksmingais veiksniais, kai jie viršija leistinas normas ir jų sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, turėtų būti trumpinamas ir darbo laikas. Numatyta, kad darbo laikas turėtų būti „ne ilgesnis kaip 36 valandos per savaitę”.

Negalutinis draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas numato, kad sveikatai darbe gali kenkti toksiškos, kancerogeninės, cheminės, sprogstamosios ir kitos medžiagos, spinduliuotė, slėgis, nelaimingų atsitikimų rizika, rizika sveikatai dėl labai didelio šalčio, karščio arba dėl triukšmo, vibracijos, ergonominių ir kitų veiksnių.