Pensijai ragina ruoštis ne tik morališkai, bet ir finansiškai
Pensijai išliekant, palyginti mažai, kas antras Lietuvos gyventojas mano, kad teks dirbti ir išėjus į pensiją, mat susitaupyti oriai senatvei tiesiog nėra pinigų. Tarp politikų vis pasigirsta pasvarstymų, kad tiems, kurie anksčiau nenorėjo, o dabar jau negali, papildomai prisidėti prie pensijos ir gauti valstybės paramą, reikėtų leisti persigalvoti ir taip susikaupti daugiau.
Galimybės prie būsimos pensijos papildomai prisidėti 1 proc., o nuo kitų metų – 2 proc. nuo algos ir gauti tokio dydžio valstybės paramą nuo vidutinio atlyginimo, nėra, jeigu taip elgtis nenutarei iki reformos 2013 metais. Antrosios pensijų pakopos dalyviams, kurie nesuprato, dėl ko tada turėjo apsispręsti, svarstoma leisti persigalvoti. Bet kol kas tai – tik pavienės užuominos.
Kaip gyvens, būdami garbaus amžiaus, nerimauja apie pusė apklaustųjų. Tiek pat sako, kad norėtų dirbti ir, būdami pensininkai – dabar dirba maždaug dešimtadalis jų. Anot specialistų, jie mato, kad 240 eurų vidutinės „Sodros“ pensijos gyventi visavertį gyvenimą neužteks. Lietuviška pensija – maždaug 3–4 kartus mažesnė nei Vakarų šalyse.
„Žmogus, kaupdamas pats, gaudamas valstybės paramą, realiai gali pasididinti pensiją bent 40 proc. Pavyzdžiui, jei 900 eurų uždirbantis trisdešimtmetis dalyvauja antroje pensijų pakopoje, jis gali pasiekti, kad jo pensija viršys 500 eurų“, – teigė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuvos“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.
Trečdalis žmonių sako, kad kauptų papildomai, jei tai būtų privaloma įstatymu ir, jei valdžia nustatytų aiškias taisykles. Kol kas situacija tokia: nėra patirties, pinigų, be to, sunku prognozuoti, kas išvis bus po dviejų–trijų dešimtmečių.
„Gyvent norisi geriau, gyvent norisi geriau dabar, o pensijos gali ir nesulaukti. Vyrai pas mus Lietuvoj gyvena maždaug tiek, kad į pensiją reikia išeiti būnant vidutinio amžiaus“, – sakė Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika.
Demografų teigimu, dirbti garbaus amžiaus žmonėms gali tekti ne tik dėl norimų didesnių pajamų, bet ir dėl senstančios visuomenės.