Usėniškiai O. Miliauskienė ir R. Lolat ryžtingai įgyvendina savo sumanymus

Ne kartą „Šilokarčemoje“ rašėme apie usėniškių O. Miliauskienės ir Richardą Lolat pradėtą didį darbą - jie ne tik tyrinėja, bet ir renka istorinę medžiagą apie evangelikų liuteronų kapines, esančias Usėnų seniūnijos teritorijoje, taip pat kaupia informaciją iš senųjų krašto gyventojų. Pačioje pradžioje usėniškiai šią istorinę medžiagą rinko kaip išmanė – diktofonu įrašinėdavo žmonių pasakojimus, fotoaparatu fiksuodavo senuosius statinius. Dabar jų veikla išsiplėtė – rengiamos pažintinės edukacinės ekskursijos, bendradarbiaujama su mokslininkais, universiteto dėstytojais, moksliškai sisteminama turima medžiaga.

Naujas kraštotyrininkų užmojis, kaip jau minėta, - į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukti dalinai veikiančias, unikalias Kavolių kapinaites, kuriose palaidoti ir R. Lolat tėvai. Tai veikiančios riboto naudojimo kapinaitės, kuriose gali laidotis tik ten jau palaidotų asmenų artimieji, matomos važiuojant vieškeliu Žemaitkiemis–Kavoliai. Kapinaitės yra miškingoje vietoje, bet aiškiai matomos nuo kelio, apsuptos pelkėto miško. Jose apsilankiusių Klaipėdos universiteto mokslininkų užrašuose teigiama, kad ši laidojimo vieta tvarkinga, yra vartai ir tvora, užima 11,2 aro, užfiksuoti 75 palaidojimai. Mokslininkai Kavolių kapinaitėms skyrė 9 balus iš 10. „Tai vienintelės kapinaitės Usėnų seniūnijoje, gavusios tokį įvertinimą“, - teigė O. Miliauskienė. Jos taip pat išsiskiria ir tuo, kad teritorijoje auga legendomis apipintas itin senas ąžuolas.

Pasidomėjome, kada gi šios kapinės galėtų būti įtrauktos į minėtąjį sąvadą. „Tai ne vienerių metų darbas. Reikia surinkti labai daug informacijos, nustatyti čia palaidotus žmones, apklausti jų artimuosius. Taip pat būtina išsiaiškinti, kada jos buvo įkurtos ir kas pirmas jose palaidotas“, - pasakojo usėniškė ir patikino, kad dirbs tol, kol pasieks užsibrėžtą tikslą.