Pokalbyje su Vokietijos ambasadore – Šilutės muziejaus pastato likimas

Susitikimo pradžioje ambasadorė J. Schmitz pasidžiaugė, kad jai labai malonu matyti, jog Lietuvoje esama kultūrinių Vokietijos pėdsakų, kultūrinio paveldo dalykų ir tautinių mažumų.

„Vokietiją ir jūsų šalį jungia ilgametė istorija, - kalbėjo ambasadorė. - Mes palaikome glaudžius ir draugiškus santykius visose srityse – politikos, ekonomikos, kultūros, švietimo. Juos kartu puoselėjame tiek dvišaliame, tiek daugiašaliame lygmenyje. Šiandien mus sieja ir dideliu pasitikėjimu grįsta partnerystė Europoje. Mes glaudžiai bendradarbiaujame Europos Sąjungoje ir NATO. Mes, vokiečiai, tai ypač vertiname minėdami 25-ąsias Vokietijos susijungimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Malonu buvo sužinoti, jog Šilutėje yra aktyvi vokiečių tautinės mažumos bendruomenė, būtų smagu, kad mes, ambasados darbuotojai, galėtume jai padėti ir vystyti įvairiapusį bendradarbiavimą. Pradėjusi dirbti Lietuvoje gavau informacijos, kad mūsų santykiai su jūsų šalimi yra geri, norėtume, jog šitie santykiai būtų dar tampresni“.

Meras V. Laurinaitis sakė, kad istoriniai mūsų krašto ryšiai su Vokietija tebėra nenutrūkę ir jie tęsiami. Šilutės senamiestis yra prižiūrimas, saugomas, siekiama išlaikyti tokį, koks jis buvo Vokietijos valdymo laikais. Meras teigė, jog daugiausia užsieniečių lankytojų čia atvyksta būtent iš Vokietijos. „Mes visada mielai laukiame svečių iš Vokietijos. Puikiai Šilutėje bendradarbiaujame su bendruomene, kuri puoselėja vokiškas tradicijas“, - teigė Savivaldybės meras.

J. Schmitz buvo supažindinta su turizmo infrastruktūra, turistų srautais, akcentuota tai, kad su vokiečiais plėtojami ryšiai kultūros ir švietimo srityse, apgailestauta, kad abiejų šalių verslininkams vis dar trūksta iniciatyvos. Ambasadorė pastebėjo, jog viena iš tokios veiklos formų galėtų būti Prekybos ir amatų rūmai, juose organizuojant verslo atstovams konferencijas bei įvairius forumus konkrečiose savivaldybėse.

V. Laurinaitis kalbėjo apie Macikų lagerį, tarptautinę reikšmę turintį istorijos paminklą, labai svarbų kultūros paveldo objektą ne tik Lietuvai, bet ir Europai. Lagerio kapinėse palaidoti vokiečiai, rusai, lenkai, belgai, amerikiečiai, kanadiečiai, lietuviai. Ieškoma galimybių sutvarkyti ir pritaikyti Macikų lagerio teritoriją turistų lankymui, pastatyti atminimo ženklą ten kalėjusiems ir mirusiems žmonėms. Savivaldybės ateities planuose - organizuoti lageryje šviečiamojo pobūdžio renginius. Ambasadorę sudomino tokie planai ir ji paprašė ateityje informuoti, kaip šis projektas bus įgyvendinimas.

Kalbėta ir apie kitas, Šilutės vokiečių kilmės gyventojams aktualias problemas. Viena iš jų – Šilutės muziejaus, kai jis bus iškeltas į restauruotą H. Šojaus dvarą, pastato perdavimas bendrijai „Heide“ ir kitoms miesto bendruomenėms. Vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ pirmininkė G. Stungurienė teigė: „Džiaugiuosi, jog H. Šojaus namuose jau vyksta aktyvus gyvenimas, koncertai, susitikimai, ir kad išsilaivins muziejaus pastatas – iš mažo persikels į didelį. Liks patalpos bendram mūsų bendruomenių kultūriniam centrui įsikurti“.

Susitikimo pabaigoje meras ambasadorei įteikė knygą apie Šilutės kraštą.