Grįš prie tiesioginių seniūnų rinkimų klausimo

Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad Vyriausybė pataisoms nepritartų, tačiau tokiai išvadai prieštarauja Darbo partija.

„Darbo partija pasisako už tiesioginius seniūnų rinkimus (...). Esu tikras, kad tiesioginiai seniūnų rinkimai – demokratijos plėtra, suteikianti žmonėms galimybę pasirinkti. Be to, tiesioginiai seniūnų rinkimai bei didesnių galių suteikimas seniūnijoms sudarytų sąlygas seniūnų pareigas eiti kompetentingesniems bei sąžiningesniems asmenims“, - praėjusią savaitę pareiškė Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Po tokio „darbiečių“ pareiškimo Vyriausybė atidėjo išvados tvirtinimą.

Pagal įvairių partijų atstovų Seimui svarstyti pateiktas Konstitucijos pataisas seniūnai būtų renkami ketveriems metams. Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą, garantuotų realią savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.

Tuo metu Vidaus reikalų ministerija teigia, kad seniūnas nėra savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė.

„Esminės seniūnijų ir seniūnų funkcijos - organizuoti tinkamą viešųjų paslaugų teikimą gyvenamosios vietovės bendruomenei, o ne atstovauti bendruomenės interesams formuojant savarankišką politiką“, - išvados projektą aiškina ministerija.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Seimo teikiamose pataisose lieka neaišku, koks bus išrinktų seniūnų statusas ir santykis su bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba bei jos sudarytomis vykdomosiomis institucijomis. Be to, teigiama, kad savarankiškų biudžetų įteisinimas lemtų dviejų pakopų savivaldos modelio kūrimą, kuris nepasiteisino ir buvo panaikintas 1995 metais.

Šiuo metu seniūnai yra karjeros valstybės tarnautojai.