Apsaugos priemonės ūkininkams: ir avis sveika, ir vilkas sotus

Ūkininkai, gelbėdami savo gyvulius, nušienauja žolę, stato apsaugines tvoras, bet tai neišgelbėja – laukiniai žvėrys vis tiek užpuola avis ar kitus gyvulius, o augintojai patiria tūkstantinę žalą. Šiuo metu padėtis yra dar pavojingesnė: vasaros pabaigoje ir rudenį vilkai moko savo paūgėjusius jauniklius medžioti, todėl tokių išpuolių gali pasitaikyti ir daugiau. „Ūkininkai stengiasi saugoti savo gyvulius, jie įrengia apsaugines priemones, bet tai nesuveikia, žinoma, turime saugoti laukinius gyvūnus, tačiau dėl to neturi kentėti ūkininkai, kitaip valstybė turės nuolat mokėti kompensacijas“, – sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.  

Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė į avių augintojo ūkį Anykščių rajone pakvietė kartu vykti ir aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką. Aplinkos ministerija šiuo metu keičia taisykles, kurios leis ūkininkams kompensuoti jų patirtą žalą. Planuojama, kad už stumbrų ir vilkų padarytą žalą bus skiriamos kompensacijos iki 100 procentų. Už stumbrų padarytą žalą valstybės pagalba sieks iki 100 proc. nereikalaujant taikyti prevencinių priemonių. Tačiau už vilkų padarytą žalą naminiams gyvūnams bus kompensuojama iki 100 proc. tik tuo atveju, jeigu buvo taikomos prevencinės apsaugos priemonės ir iki 80 proc. patirtų išlaidų, susijusių su sužeistų gyvūnų gydymu.

Vilkai yra saugomi Berno konvencijos, tačiau, pavyzdžiui, Prancūzijos vyriausybė, norėdama padėti savo ūkininkams, nutarė derėtis su Europos Sąjunga ir siekti, kad šie plėšrūnai būtų nebelaikomi griežtai saugoma rūšimi. Europoje vilkai nuo seniausių laikų buvo medžiojami įvairiais būdais ne tiek dėl kailių ar pramogos, pagrindinė priežastis – apsaugoti nuo jų naminius gyvulius bei kitus medžiojamus žvėris.

Diskusija dėl naminių gyvulių apsaugos ir pagalbos ūkininkams vyks šį ketvirtadienį, rugpjūčio 6 d. 12 val. Anykščių rajone Stanislovo Pikčiūno ūkyje.