Ką pakeis vairuotojų pyktis dėl neišvengiamojo radaro?

Vos pareigūnai pranešė apie naująjį vidutinio greičio matuoklį greta Marijampolės, vairuotojai sujudo planuoti, kaip lėks dideliu greičiu, o vėliau stovės pakelėse ir taip apgaus sistemą. Tyčia.

Tuo metu, kai Lietuvos vairuotojai abejoja kelyje „Via Baltica“ įrengtos naujos vidutinį greitį stebinčios sistemos efektyvumu ir lėšų panaudojimo tikslingumu, saugaus eismo ekspertai tvirtina, kad įrangos montavimas sumažins eismo įvykių skaičių, o avarijų pasekmės bus ne tokios skaudžios.

Taip pat yra ir netiesioginis efektas, dėl kurio vairuotojai skatinami mažesniu greičiu įveikti didesnius atstumus.

Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo laboratorijos vedėjas Vidas Žuraulis, naujos kartos sistemos rengiamos siekiant pastebimai mažinti vidutinį greitį. Momentinį greitį fiksuojančios įrangos poveikis juntamas tik labai trumpoje atkarpoje, todėl mažas yra ir jos efektyvumas.

„Vidutinį greitį stebinčios sistemos, kokia buvo sumontuota ir Marijampolėje, apima beveik 5 km kelio ruožą. Toks ir yra svarbiausias patobulinimas, kad greitis kontroliuojamas ilgesnėje atkarpoje. Taip galima mažinti greitį avaringame ruože“, – kalbėjo saugaus eismo ekspertas.

Pratins važiuoti lėčiau

Kaip eismo saugumo priemonė vidutinio greičio stebėjimo sistemos diegiamos vis plačiau visoje Europoje. Anot V.Žuraulio, to priežastis paprasta – kam kontroliuoti greitį keliasdešimt metrų ilgio ruože, jei galime jį kontroliuoti ir 10 ar daugiau kilometrų apimančioje atkarpoje.

„Net jei vairuotojas greitį sumažina tik pamatęs kelio ženklą, atkarpa, kurią jam tenka įveikti neskubant, yra gerokai ilgesnė. Galbūt jis įveikęs tuo penkis kilometrus pamatys, kad iš tiesų nėra prasmės didinti greičio, kad pakanka užmiestyje važiuoti ir 90 km/val. Galbūt pasijus saugesnis, o tuo pačiu pratinsis ilgesnėje atkarpoje palaikyti leistiną greitį“, – kalbėjo V.Žuraulis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad labai svarbu parinkti tinkamą atkarpą tokios įrangos montavimui. Didelės įtakos sistemos efektyvumui turi kelio ruožo įvažiavimų ir išvažiavimų skaičius, todėl jei 20–30 proc. eismo srauto yra įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės, jis labai krenta. Taip pat reikia atrinkti avaringiausias šalies vietas.

„Ar artimiausiu metu bus sumontuota 5 ar 10 tokių stebėjimo atkarpų, jos tik pagerins eismo saugumą. Kuo tinkamiau bus parinktos vietos, tuo efektyviau ta įranga veiks“, – tvirtino pašnekovas.

Duomenys tik uždaroje sistemoje

Vairuotojų priekaištai dėl privatumo pažeidimo, anot V.Žuraulio, nėra visai be pagrindo. Bendro naudojimo kelyje individualus eismo dalyvis niekada nėra vienas, tačiau problemų gali kilti dėl įrangos galimybių nustatyti, kur duotuoju metu buvo transporto priemonė.

„Kiek žinau, prieš diegiant sistemą ilgai buvo sprendžiamas privatumo apsaugos klausimas. Visi surinkti duomenys saugomi uždaroje sistemoje, o tikrinti informaciją bus įmanoma tik pagal specialius policijos poreikius. Kiekvienam norinčiam nebus įmanoma pamatyti, kur automobiliu važiavo jo draugas ar draugė“, – sakė specialistas.

V.Žuraulio žiniomis, vidutinio greičio stebėjimo sistemų tinklas artimiausioje ateityje bus plečiamas. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad reikėtų gerinti bendrą sistemos administravimą. Baudų išieškojimas vis dar išlieka aktuali problema.

Ralio šturmanas Ramūnas Šaučikovas, klausiamas apie vairuotojų pasipiktinimą naujais greičio kontrolės matuokliais, kaip vieną iš priežasčių įvardino rusų sovietizacijos pastangų likučius.

„Mes visi sergame to sovietinio palikimo likučiais. Geros pastangos ir geri darbai dažnai vertinami neigiamai, iš tokių pastangų netgi pasijuokti nevengiama. Aš manau, kad gerai yra važiuoti saugiai ir elgtis kultūringai. Gerai yra pasakyti, kad kažkas kitas padarė nusižengimą“, – kalbėjo sportininkas.

Pranešti apie pažeidėją – gėda

R.Šaučikovas stebėjosi, kad mūsų visuomenėje vis dar gyvos kalėjimo sampratos. Žmonės, pranešantys apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, laikomi skundikais, o juk jie tik atlieka pilietinę pareigą. Pašnekovas šauniu elgesiu laiko įprotį neviršyti greičio ir pats taip elgiasi.

„Siekiant saugesnės aplinkos bet kokios priemonės yra geros. Jeigu nauja įranga leis sumažinti vidutinį greitį Lietuvoje ir pasiekti normalią ribą, aš esu už jos įdiegimą ir visada sakysiu, kad tai yra gerai“, – komentavo šturmanas.

Anot sportininko, tokios priemonės taps nereikalingos, kai kiekvienas asmuo pradės galvoti apie tai, kaip pats elgiasi kelyje. Taip pat jis akcentavo, kad tokiais klausimais nedera kitų teisti ar girti, o paklausti savęs – ar aš laikausi Kelių eismo taisyklių ir ką padariau, kad kitiems būtų saugiau kelyje.

„Aš visada linkęs pasitikėti mūsų valdžios institucijomis, sprendimais, kuriuos jų atstovai priima. Visada nuo to pradedu. Vėliau jau gali gilintis į vieną ar kitą sritį ir kelti klausimus, kad galbūt kas nors yra negerai, tačiau reikia pradėti ne nuo to“, – sakė R.Šaučikovas.

Anot pašnekovo, kvaila yra nepasinaudoti kitų šalių patirtimi, juolab kad avarijose žūstančių žmonių skaičiumi mes vis dar lenkiame daugumą Europos Sąjungos šalių.

Todėl kylančios diskusijos, net ir neigiama nuomonė, skatina daugiau galvoti apie naujovės reikšmę ir reikalingumą.

Paradoksalu, bet kai kurių vairuotojų liejamas pyktis tik padės kitiems susivokti, kad kelios sutaupytos sekundės nevertos rizikos.

Greitis ribojamas ir lenktynėse

R.Šaučikovas pasakojo, kad greičio ribojimai ralio lenktynininkams galioja ne tik pervažiavimuose tarp greičio ruožų ar serviso zonose, bet ir lenktynių trasoje. FIA yra nustačiusi maksimalaus vidutinio greičio ribojimus nacionaliniuose čempionatuose, taip pat pataria organizatoriams specialiuose greičio ruožuose įvesti papildomus apribojimus.

Taip ir sportininkai kitiems vairuotojams pabrėžia saugaus greičio svarbą.

„Lygiai taip pat šiuo metu ralio komitete mes svarstome, ar nevertėtų įvesti papildomų greičio ribojimų ralio sprinto čempionatuose ir kitose mėgėjiškose varžybose. Didžiausią pavojų sukuria būtent greitis, o tokiose lenktynėse ne visi ekipažai ir saugos lankus turi. Akivaizdu, kad tokiose varžybose siekiant padidinti saugumą reikia mažinti vidutinį greitį“, – kalbėjo R. Šaučikovas.

Jis taip pat pridūrė, kad tokie patys saugumo užtikrinimo principai mažinant greitį galioja ir nelenktyniaujantiems eismo dalyviams.