Šilutės ūkininkai – tarsi bandymų poligone

LR Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras, dabar Šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministru save vadinantis Kazys Starkevičius raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių teigdamas, kad š. m. birželio 26 dieną Vyriausybės priimtas nutarimas dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų naudojimo pažeidžia žemdirbių interesus. Atvirame laiške šilutiškiams K. Starkevičius užjaučia šio krašto ūkininkus ir sako, kad jie dėl valdžios sprendimų atsidūrė tarsi bandymų poligone...

Gazolių naudojimo tvarka – grėsmė verslui

K. Starkevičius laiške Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui atkreipė jo dėmesį į tai, kad 2015 m. birželio 26 d. Vyriausybės priimtas nutarimas „Dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo nr. 145 „Dėl atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ smarkiai pažeidžia žemdirbių interesus, iškreipia žemės ūkio produkcijos gamybos sąvoką ir kelia pagrįstą grėsmę ūkio subjektų verslui.

Ypatingą žemdirbių nepasitenkinimą sukėlė III skyriaus 13-asis punktas, kuriame pabrėžta, kad „Gazolius, skirtus naudoti žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės ūkio veiklos subjektų naudojamus nuosavybės teise priklausančiose arba pagal raštu sudarytas nuomos, panaudos ar kitas sutartis transporto priemonėse, draudžiama naudoti ne žemės ūkio produktų gamybai“.

Remiantis tokia logika, tai yra šiuo apribojimu, žemdirbys neturi teisės su savo technika, skirta žemės ūkio produktų gamybai, pajudėti iš dirbamo lauko (vežti grūdus į sandėlį, sugedus agregatui važiuoti į servisą), jei bake – neakcizinis gazolis.

Pasak K. Starkevičiaus, tokia nuostata veda į absurdą, nes kontroliuojančioms institucijoms suteikiama nepagrįsta teisė bausti traktorininką, tarkim, važiuojantį į elevatorių... Žemės ūkio produkcijos gamyba apima ne tik darbą laukuose ar fermose, bet ir produkcijos gabenimą, technikos priežiūrą bei remontą, visą gamybos ciklą.

„Neabejoju, kad įsigilinęs į šią problemą suprasite, kodėl šis Vyriausybės nutarimas sukėlė žemdirbių bendruomenės, jų savivaldos organizacijų pasipiktinimą, - rašo K. Starkevičius A. Butkevičiui. - Kaip Seimo Kaimo reikalų komiteto narys ir Šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministras prašau jūsų, gerbiamasis Ministre Pirmininke, artimiausiame Vyriausybės posėdyje sustabdyti š. m.  birželio 26 d. priimto nutarimo galiojimą ir pavesti atsakingoms institucijoms kartu su žemdirbių savivaldos organizacijomis parengti logišką, ūkio subjektų interesų nepažeidžiantį nutarimą dėl gazolių, skirtų naudoti žemės ūkyje“.

Šilutiškiams ūkininkams reikalinga gynyba ir apsauga

Šilutės rajono ūkininkams skirtame laiške K. Starkevičius rašo, kad viešas žodis ginant jų interesus turėtų pasiekti ir Žemės ūkio ministeriją, pastaruoju metu nusigręžusią nuo turtingo ir darbštaus pamario krašto.

K. Starkevičiaus teigimu, Šilutės ūkininkai atsidūrė tarsi bandymų poligone: skelbiami meldinės nendrinukės sugiedoti apribojimai išmokoms už jų buveinių išsaugojimą, sprendimas perpus sumažinti išmokas už plotus, kuriuose yra kliūčių, deklaruotos žemės išmokų nuėmimas ją nuomojant iš valstybės...

K. Starkevičius prisimena, kaip jam atėjus dirbti žemės ūkio ministru strigo polderių finansavimas. Jo manymu, tik nemąstantis ar abejingas žmogus nesupranta, ką reiškia polderiai Šilutės kraštui. Ši problema buvo išspręsta skubiai. Be to, pavyko įgyvendinti dar septynis projektus, apie tiek parengtų palikta ir dabar valdančiai daugumai. Sparčiai buvo įgyvendinama asbesto stogų keitimo programa, aktuali visiems kaimų ir miestelių žmonėms – net miestiečiai klausinėdavo, kodėl sveikatai pavojinga danga keičiama tik kaimiškose vietovėse.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ šilutiškiams teko 7,646 mln. eurų paramos. Dar pridėkime tiesiogines išmokas, pinigus už pieną, galvijus – turėsime solidžią sumą.

Šiandien į įprastą sistemą brukami trukdžiai, ūkininkams bloginantys pajamas. Jiems patiems, lyg toms meldinėms nendrinukėms, reikalinga gynyba ir apsauga.

„Kam naudingi dirbtinai kuriami paramos barjerai? – klausia K. Starkevičius. - Dirbdamas ministru supaprastinau paraiškų teikimo mechanizmą, kad tarpininkai nesipelnytų iš ūkininkų rašydami „mokslinius“ verslo planus keliasdešimties tūkstančių vertės projektams. Ir žmonės tai priėmė su palengvėjimu. Gerbiamieji, jei ministerijai, regionui, savivaldybei vadovauja dogmatiški, žmogaus ir jo poreikių nematantys asmenys, kenčia daugelis. Ypač kaimo žmogus yra surištas su valdžios sprendimais kasdieniame darbe, savo pragyvenimo galimybėse, perspektyvoje vystyti ūkį, plėsti gamybą.

Visada ieškau geriausio sprendimo sudėtingose situacijose – kaip ir jūs, mieli šilutiškiai. Esu ūkininko sūnus ir buvau ūkininkas ligi tapdamas Seimo nariu. Mes, kaimo žmonės, esame valstybės stuburas, kuris padėjo Lietuvai išgyventi sunkiausiomis aplinkybėmis. Negalime leistis laikomi kvailų žaidimų ir korupcinių skaičiavimų įkaitais. Drauge planuodami, diskutuodami, drauge veikdami pasieksime, kad mūsų nuomonės būtų paisoma“.

FOTO: starkevicius00