Didės nedarbo išmokos, ligos pašalpos ir pensijos?

„Pažadus gerinti Lietuvos gyventojų socialinę aplinką tęsime ir 2015 metais, kurie bus dar labiau socialiai orientuoti“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Bedarbio išmoka galės siekti 1 041 litą

Per krizę įvestas nedarbo draudimo išmokų sumažinimas nustoja galioti šių metų gruodžio 31 dieną, o kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jo pratęsti nesiūlo, nuo 2015-ųjų pradžios bedarbio pašalpos maksimalus dydis didės ir galės siekti 1 041,60 Lt (301,67 euro).

Šis dydis, apskaičiuojamas įvertinus asmens paskutinių trejų metų nedarbo socialinio draudimo laikotarpiu gautas pajamas, vėl galės siekti iki 70 proc. Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio.

Iki šių metų pabaigos galiojančiame Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajame įstatyme nustatytas ribojimas nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimaliam mėnesiniam dydžiui – šis dydis negalėjo siekti daugiau nei 650 Lt.

Nedarbo išmokų didinimui iš valstybės biudžeto 2015 metais papildomai prireiks 130 mln. litų.

Ligos pašalpos didės nuo 40 iki 80 procentų

Šiuo metu Seimui pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas ligos pašalpas didinti iki 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Siekiant suvienodinti ligos pašalpos dydį visu ligos laikotarpiu, siūloma didinti pašalpos, mokamos už trečią-septintą nedarbingumo dienas, dydį nuo 40 iki 80 proc. pašalpos gavėjo buvusio darbo užmokesčio.

Nuo 2009 m. gegužės 1 dienos iš „Sodros“ biudžeto lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos pašalpa.

Pirmųjų dviejų kalendorinių laikinojo nedarbingumo dienų apmokėjimo iš darbdavio lėšų tvarka nėra tikslinama.

Pašalpas padidinus iki 80 proc., iš „Sodros“ biudžeto papildomai reikės apie 115,4 mln. litų.

Startuos pensijų  kompensavimas

Dar šių metų pabaigoje bus išmokėtos apie 20 proc. dydžio kompensacijos visiems gaunantiems senatvės ir neįgalumo pensijas. 2015 ir 2016 m. numatyta išmokėti po 40 proc. sumos, išmokant po lygią šio dydžio dalį kiekvieną ketvirtį.

Tais atvejais, kai visa apskaičiuota nepriemoka neviršija 100 litų, ją siūloma išmokėti visą, neskaidant dalimis, šių metų pabaigoje.

Pensijų nepriemokas gaus visi asmenys, kuriems senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijos buvo sumažintos – ir dirbusieji, ir nedirbusieji. Tačiau dirbusieji gaus tik tą nepriemokos dalį, kuri susidarė dėl Vyriausybės patvirtinto mažesnio draudžiamųjų pajamų dydžio.

Visi kompensacijas gausiantys asmenys apie paskaičiuotas individualias kompensacijų sumas bus informuoti asmeniškai paštu šį rudenį. Rašyti prašymo dėl nepriemokų išmokėjimo nereikia.

2014 metais numatoma išmokėti apie 90 mln. litų, o viso kompensavimui reikės 443,6 mln. litų.

Iš viso kompensavimas palies beveik 0,5 mln. senatvės ir netekto darbingumo pensijų gavėjų.

Didės mažiausios pensijos

Atsižvelgiant į esamą ir įvertinus planuojamą „Sodros“ biudžeto finansinę padėtį, siūloma nuo 2015 m. liepos 1 d. didinti pensijas.

Tiek bazinės pensijos, tiek einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius siūloma didinti po 3 eurus (t. y. po 10,36 Lt). Vidutiniškai senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėtų 4,76 euro (16,43 Lt).

Šiam pensijų didinimui iš „Sodros“ biudžeto papildomai prireiktų 78,4 mln. Lt (22,72 mln. eurų), iš valstybės biudžeto – 13,6 mln. Lt (3,94 mln. eurų). Iš viso iš abiejų biudžetų didinimas pareikalaus 92 mln. Lt (26,66 mln. eurų).

Pensijų didinimas paliestų apie 867 tūkst. „Sodros“ pensijų gavėjų, apie 141 tūkst. šalpos išmokų gavėjų bei apie 7 tūkst. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų.

Vietoj epilogo

Vienas respublikinis laikraštis, šeštadieniais išspausdinantis „Horoskopus kitai savaitei“, po jais kaskart parašo: „Tai nėra patikimas faktas“. Panašiai yra ir šiuo atveju. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kaip gerai gyvensime jau nuo ateinančių metų pradžios, nors tokiems geriems jos norams Seimas dar nepritarė – ministerija Seimui dar tik pateikė pasiūlymus.

Dar nepatvirtintas ir 2015 metų šalies biudžetas, įdomu, ar jame atsiras tiek daug „atliekamų“ pinigų. Taip pat neaišku, ką pasakys Vyriausybė, kuriai yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.