„Pagauk Rusnės vėją“ – mažos bendruomenės didelė šventė

2015-08-12, Karolina KIRTIKLYTĖ
Nors žiūrovų šventėje ir nebuvo daug, tačiau tai tik sustiprino mažos, jaukios šventės dvasią.
Nors žiūrovų šventėje ir nebuvo daug, tačiau tai tik sustiprino mažos, jaukios šventės dvasią.
Šeštadienį Rusnės salos gyventojai ir svečiai linksminosi miestelio šventėje „Pagauk Rusnės vėją“. Čia tiek senas, tiek jaunas galėjo išmokti pinti vainikus, spalvinti vėjo malūnėlius, išbandyti rankų miklumą lupant ilgiausią obuolio žievelę, paskanauti kulinarinio paveldo patiekalų, pagurkšnoti Rusnės pievų žolelių arbatos. Tądien buvo galima pasigrožėti dekoratyvinių vištų ir balandžių paroda.

Jaukioje Rusnės saloje verda kultūrinis gyvenimas

Mes, Šilutės krašto žmonės, esame pripratę, jog mūsų kelio galas – Rusnėje, kur žuvis, žvejai ir Nemunas. Čia suvažiuojama dar ir dėl kito įspūdingo reiškinio – potvynių. Istoriniai šaltiniai mini, jog 1365 m. Kryžiuočių ordino magistras leido klaipėdiečiams Rusnės saloje ganyti gyvulius, šienauti, laisvai kuro ir statybos reikalams pasirinkti ir kirsti mišką. XIV a. pabaigoje minimos ir pirmosios gyvenvietės – Vorusnė ir Rusnė. 1923–1939 m. Rusnė buvo valsčiaus ir parapijos centras. Veikė žuvies perdirbimo, miško apdirbimo įmonės, muitinė, pasienio policijos punktas, Šilutės valsčiaus teismo skyrius, trijų komplektų liaudies mokykla, dirbo gydytojas, dantistė, 5 restoranai, 14 krautuvių, vyko turgus.

Rusnė unikali savo autentiškais pastatais, žvejais, rūkyta žuvimi bei ankstyvomis bulvėmis. Į šį kultūrinį ansamblį įsipina ir vokiečių kultūra. Miestelyje mielai lankosi svečiai iš Vokietijos. Jie stengiasi nepamiršti šio krašto ir apsilankyti visuose renginiuose. Buvo svečių ir šiame renginyje. Ir nors didžiąją renginio dalį buvo kalbama bei dainuojama mūsų gimtąja – lietuvių kalba – nuo jų veidų nedingo šypsenos, jie lingavo kartu su visais ir žavėjosi jaukiu koncertu, vykusiu evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Jaukus koncertas nepaliko abejingų

Popietę Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko iškilmingas šventės atidarymas. Maldą už Rusnės miestelį, jame gyvenančius ir čia atvykstančius žmones sukalbėjo kunigas Valdas Miliauskas. Jis linkėjo ir ragino nepamiršti mylėti savą kraštą.

Visiems norėjusiems pasisakyti buvo duota užduotis – kalbėti trumpai. Tad trumpai rusniškius ir šventės svečius pasveikino Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė ir Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotoja Roma Šukienė.

Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios sienas sudrebino galingi Šilutės rajono vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heide“ choro narių balsai.

Koncerto metu buvo atidaryta paroda apie mūsų kraštietę, Vokietijos dainininkę Aleksandrą. Jos dainas susirinkusiesiems atliko Aleksandros gerbėjų klubo narė Dorotėja Loč (Dorothee Lotch, Vokietija). Dorotėjos balsas bei atliekamos Aleksandros dainos nukėlė į senus laikus, kai skambant jos dainoms, tikriausiai, šokių salėje sukosi pūstomis suknelėmis pasidabinusios ponios, panelės ir dailiais kostiumais pasipuošę jaunikaičiai.

Nuostabiais, širdį virpinančiais balsais visus jaudino Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Kristina Siurbytė (sopranas) bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Mindaugas Jankauskas (tenoras). Jiems akomponavo Kauno valstybinio choro koncertmeisterė Beata Vingraitė. Eilėmis prabilo ir lyrišką nuotaiką palaikė renginio vedėjas, Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Egidijus Stancikas.

Šventės metu neliūdėjo nei vaikai, nei tėvai

Po iškilmingo šventės atidarymo visi buvę vėsioje bažnyčioje keliavo laukan. Vaikai puolė prie lovelio su vandeniu, kuriame buvo įleisti maži ešeriukai. Mažieji linksmai taškėsi vandeniu karštą dieną vėsindami vienas kitą ir bandė pagauti žuveles. Šiek tiek tolėliau norintieji dalyvavo obuolio žievės lupimo rungtyje, galėjo nusipirkti rankų darbo papuošalų, apsauginių tepaliukų nuo uodų ir erkių, jei netyčia sugalvotų vykti grybauti. Nors lauke ir spigino kaitri saulė, tačiau kalvis įnirtingai kalė karštą geležį. Kol vaikai pramogavo čiuožinėdami ant pripučiamų atrakcionų, taškėsi baseinėlyje ar linksmai žaidė gaudydami vienas kitą, tėvai sugužėjo prie stalų skanauti šventės metu virtos žuvienės, košės ir kitų skanėstų bei atsigaivinti punšu, vėsia gira ar čia pat vietoje išvirta Rusnės pievose surinktų žolelių arbata, kuri labai gaivino karštą ir tvankią dieną.

Pavakarę šventės dalyvius išjudino Šilutės sportinių šokių klubo „Lūgnė“ nariai, tautinių šokių kolektyvas „Rusnietis“ kartu su muzikantu Mindaugu Nogaičiu ir Pasvalio kultūros centro Ustukių kultūros skyriaus šokių grupe „Šėltinis“.

Šventę vainikavo vakaro koncertas. Koncertavo Renata ir Deivis Norvilai. Dainų popuri atliko Andžikas.

Vakare, pokšint šventiniams fejerverkams, buvo plukdomi vainikai. Tai Gražinos ir Ado dovana Rusnei.

 

 

 

 


Foto galerija

Nors žiūrovų šventėje ir nebuvo daug, tačiau tai tik sustiprino mažos, jaukios šventės dvasią.Nors žiūrovų šventėje ir nebuvo daug, tačiau tai tik sustiprino mažos, jaukios šventės dvasią.Šventei įsibėgėjus susirinkusiuosius kartu pajudėti kvietė Šilutės sportinių šokių klubo „Lūgnė“ šokėjai, šokių kolektyvas „Rusnietis“ ir Pasvalio kultūros centro Ustukių kultūros skyriaus šokių grupė „Šėltinis“.Renginio vedėjas Sergėjus Nikonovas išbandė rankų miklumą lupant obuolio žievelę.Visų širdis jautriomis dainomis virpino Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Kristina Siurbytė ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Mindaugas Jankauskas.Viešnia iš Vokietijos Dorotėja Loč (Dorothee Lotch) atliko iš Šilutės kilusios Vokietijos dainininkės Aleksandros dainas.
„Heide“ bendrijos choras galingais balsais sudrebino Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios sienas.

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!