Diskusija apie medikamentinį abortą: Drausti negalima leisti. Kur dėti kablelį?
Visuomenėje netylant kalboms apie abortus ir lytinį švietimą, ką tik Vilniuje startavęs tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ pakvietė į diskusiją „Drausti negalima leisti. Kur dėti kablelį?“.
Po filmo „Laivas“ („Vessel“, rež. Diana Whitten) peržiūros, kuriame pagrindinės herojės plukdė moteris į tarptautinius vandenis ir ten atlikdavo medikamentinius abortus, ekspertai diskutavo, ar bus Lietuvoje įteisintas toks nėštumo nutraukimo būdas, ar tikrai 72 valandų laukimo periodas prieš nėštumo nutraukimą reikalingas bei kokią įtaką reprodukcinei politikai daro Katalikų bažnyčia.
Vos prasidėjus diskusijai, strėlės krito į Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijų daržą. Reginyje dalyvavę ekspertai ministerijas kritikavo dėl iki šiol nepriimto „Reprodukcinės sveikatos“ įstatymo, nevykdomo lytinio švietimo bei neseniai įvesto 72 valandų laukimo periodo, kuris privalomas visoms, norinčioms nutraukti nėštumą. Beveik keturis dešimtmečius ginekologu dirbantis gydytojas Vytautas Klimas teigė, kad tokiais ribojimais kovojama ne prieš abortus, bet prieš pačias moteris: „Tai sukuria tokį santykį „Ką tu, vargšele, žinai. Va aš, medicinos mokslų daktaras, nuspręsiu už tave“. Taip mes kovojame ne prieš abortus, bet prieš moteris“, - teigė V. Klimas.
Mykolės Kasperavičiūtės nuotr. / Akimirka iš diskusijos
Anot ginekologo, ne visoms moterims yra vienoda rizika tapti nėščiomis: tos, kurių pajamos žemesnės, ar yra iš socialinės rizikos šeimų, pastoja daug dažniau. Tokios moterys nuo šiol dar yra nukreipiamos į krizinio nėštumo centrus, kur, anot V. Klimo, „fanatiškai nusiteikę“ asmenys aiškina, kad nutraukdamos nėštumą moterys tampa žudikėmis ir kad jos nebegalės daugiau pastoti.
Lytinį švietimą kuruoja „Vyskupų konferencija“?
Diskusijoje dalyvavusi teisininkė Laima Vaigė iš Mykolo Romerio universiteto teigė, kad nors kaimynėse Latvijoje ir Estijoje „Reprodukcinės sveikatos“ įstatymai priimti jau daugiau nei prieš dešimtmetį, Lietuvoje iki šiol nepaisoma moterų ir mergaičių teisės žinoti, kaip apsisaugoti: „Tai turėtų suteikti švietimo sistema. 2012 m. parengta ir „Ugdymo plėtotės centro“ puslapyje internete paskelbta medžiaga, teigianti, kad visos kontraceptinės priemonės yra žalingos, įskaitant prezervatyvus.
Remiamasi „naujausiais tyrimais“, „ekspertais iš Didžiosios Britanijos“, niekur nenurodant tikslaus informacijos šaltinio. Akivaizdu, kad komisijoje, rengusioje šią medžiagą, tikrai buvo „Vyskupų konferencijos“ atstovai, o ne reprodukcinės sveikatos ekspertai“, - teigė L. Vaigė.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė: „Sprendimas bus politinis“
Pristatydama visuomenei sprendimą įvesti 72 valandų laukimo periodą, Sveikatos apsaugos ministerija garsiai prabilo ir apie medikamentinio aborto įteisinimą Lietuvoje. Tačiau, kaip teigė ministerijai atstovavusi Aušra Armonienė, nebeaišku, ar toks sprendimas, kai vietoj chirurginės intervencijos moteris ankstyvoje nėštumo stadijoje vartoja tabletes nėštumui nutraukti, bus priimtas: „Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri paruošė naują tvarką: kaip žinome, šuo metu Lietuvoje leidžiamas tik chirurginis nėštumo nutraukimas, nauja tvarka numatė ir medikamentinį nėštumo nutraukimą. Tačiau sulaukėme labai daug neigiamų reakcijų ir pasipriešinimo ir, tiesą pasakius, tai bus politinis sprendimas – kaip nutars politikai, taip ir bus“, – sakė A. Armonienė.
Tačiau diskusijoje žadėjusi dalyvauti Darbo partijos narė, Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė į renginį neatvyko, ministerijai atstovauti atsiuntusį ne politinio pasitikėjimo darbuotoją.
M. Jankauskaitė: Vyrų teise į pasirinkimą nebūtų abejojama
Margarita Jankauskaitė iš „Lygių galimybių plėtros centro“, apibendrindama situaciją Lietuvoje teigė, kad nors pasaulyje pradedama suvokti, kad ribojimai nieko gero neduoda ir daro viską, kad tokios procedūros būtų labiau prieinamos, Lietuvoje judama priešinga linkme: „Reikia suvokti, kad tai, kas vyksta Lietuvoje yra tam tikras spaudimas. Filme „Laivas“ matome situacijas, kai atplaukia laivas, o jį pasitinka kariniai laivai ir neleidžia įplaukti į uostą. Moters teisė į individualų pasirinkimą išnyksta, pajungiama politinė ir karinė mašina, kuri rodo, jog tavo kūnas tau nepriklauso. Nors jei iškiltų klausimas dėl vyrų sterilizacijos, visiems būtų aišku, kad valstybė neturi teisės taip kištis į žmogaus asmeninį gyvenimą“, - sakė M. Jankauskaitė.