Už Degučių tvenkinio rekonstrukciją savivaldybė privalės grąžinti 131 tūkst. eurų, panaudotų ne pagal paskirtį?

Valstybės kontrolė konstatavo, kad valstybei priklausantį melioracijos turtą (magistralinius griovius, sausinimo siurblines, tiltus, pralaidas, tvenkinius ir jų priklausinius, kitus melioracijos ir hidrotechnikos statinius) patikėjimo teise valdo ir naudoja savivaldybės. Valstybei priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto darbus finansuoja valstybė, įstatymu skirdama specialiąsias tikslines dotacijas, kurias žemės ūkio ministras įsakymu paskirsto savivaldybėms.

Šių lėšų paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką reglamentuoja aprašas. Jo šeštame punkte nustatyta, kad specialiosios tikslinės dotacijos naudojamos vadovaujantis klasifikacija, nurodyti išlaidų straipsniai, pagal kuriuos gali būti finansuojamos melioracijos išlaidos.

Žemės ūkio ministerija nepakankamai kontroliavo, kad visos savivaldybės specialiąsias tikslines dotacijas melioracijai naudotų pagal paskirtį, tai yra pagal minėtame apraše nustatytus išlaidų straipsnius.

Įvertinta, kaip naudojamos šešioms savivaldybėms skirtos tikslinės dotacijos, ir nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybė 452 tūkst. litų (131 tūkst. eurų) valstybės biudžeto dotacijų panaudojo ne pagal paskirtį – melioracijos statiniams rekonstruoti, o ne valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti.

Šilutės rajono savivaldybei pagal dotacijų einamiesiems tikslams klasifikacijos kodą melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūrai 2014 metais skirta 4 449,6 tūkst. Lt valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų.

Patikrinus Savivaldybės pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus nustatyta, kad Savivaldybė 2014 metais 3 997,6 tūkst. Lt panaudojo melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti, o 452 tūkst. Lt – ilgalaikiam materialiajam turtui – Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Degučių užtvankos hidrotechniniams statiniams – rekonstruoti. Taip Savivaldybė pažeidė Specialiųjų tikslinių dotacijų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos aprašo 6.2 punktą, kuriame tokia išlaidų paskirtis nenustatyta.

Žemės ūkio ministerija, skyrusi lėšų savivaldybėms valstybinei (valstybės perduotai

savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos ir hidrotechnikos statiniams valdyti ir naudoti patikėjimo teise, neužtikrino, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį: Šilutės rajono savivaldybė 452 tūkst. Lt panaudojo ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcijai – ne Specialiųjų tikslinių dotacijų naudojimo ir atsiskaitymo tvarkos apraše nurodytoms išlaidoms apmokėti.

Atsižvelgdama į Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, Valstybės kontrolė Žemės ūkio ministerijai pasiūlė pareikalauti Šilutės rajono savivaldybės grąžinti ministerijai netinkamai panaudotus 131 tūkst. eurų (452 tūkst. Lt) ir pervesti šias lėšas į valstybės biudžetą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras Albinas Ežerskis, kuruojantis  melioraciją ir žemėtvarką, vakar „Šilokarčemos“ žurnalistui sakė, jog lėšų kiekis melioracijos darbams yra gana ribotas, todėl nustatyta tvarka, kad nereikėtų užsiimti labai dideliais kapitaliniais darbais, o skirti pinigus tik einamiesiems ir avariniams darbams.

„Jeigu reikia vykdyti rimtesnes statybas, rekomenduojame naudoti vandentvarkos ar europinių projektų lėšas, - teigė A. Ežerskis. – Šilutės rajono savivaldybė privalėjo atkreipti dėmesį į terminus – jeigu aiškiai parašyta, kad rekonstrukcija negalima, reikėjo tuos darbus kitaip pavadinti. Atrodo, jog tarp rekonstrukcijos ir remonto didelio skirtumo nėra. Bet dažnai pasitaiko, kad auditoriai akylai žiūri į žodžio reikšmę, į tai, kaip tai atitinka įstatymą. Šilutiškiai turėjo arba kitaip įvardinti Degučių tvenkinio darbus, arba paieškoti kito lėšų šaltinio. Pralaužta tvenkinio užtvanka buvo problema, matyt, nebuvo laiko ilgai galvoti, bet reikėjo neprasilenkti su įstatyme nustatyta tvarka. Ūkine prasme žiūrint, toks avarijos padarinių šalinimas turėjo būti, tik reikėjo jį nevadinti rekonstrukcija. Tam ir yra Šilutėje valdininkija ir biurokratija, kad nepažeistų nustatytos tvarkos, sugalvotų teisingus žodžius. Šilutės valdžia pasielgė neatsakingai, todėl dabar, kai jau faktai yra įvykę, sunku ką nors bepatarti“.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sakė, kad ministerija iš Šilutės rajono savivaldybės pareikalaus, jog ne pagal paskirtį panaudotos lėšos užtvankos hidrotechniniams statiniams rekonstruoti būtų grąžintos į valstybės biudžetą. Vis dėlto ministrė pripažino, kad taip atsitinka dėl bendros valstybės politikos, susijusios su melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūra ir tam skiriamu finansavimu. Jau trejus metus neskiriama lėšų melioracijos ir hidrotechnikos statiniams rekonstruoti, todėl savivaldybės, kartais pažeisdamos finansinę drausmę, naudoja lėšas, skirtas valstybinei melioracijos funkcijai vykdyti, melioracijos statiniams rekonstruoti.

„Valstybė neskiria pakankamai dėmesio melioracijos statinių rekonstravimui, todėl savivaldybės yra stumiamos į kampą“, – sakė žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė.

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis „Šilokarčemai“ teigė: „Susitiksime su Žemės ūkio ministerijos vadovais ir aiškinsimės, kodėl taip atsitiko. Juk su ministerija tie darbai buvo iš anksto suderinti. Tai dar bus derybų tema. Panašu, kad čia kaip sakinys, kurį galima vartyti į visas puses“.