Lietuvoje gyventi – prabanga

„Šilokarčemos“ redakcijoje apsilankiusi buvusi šilutiškė, dabar Vokietijoje gyvenanti Sonata stebėjosi tuo, kad neseniai vienas iš didžiausių Lietuvoje prekybos tinklų pasigyrė atpiginęs gausybę maisto ir kitų kasdienių prekių. Bendrovės generalinis direktorius teigė, kad jo vadovaujamo tinklo parduotuvėse perkantys asmenys dėl kainų sumažinimo jau yra sutaupę beveik 5 mln. eurų. Sonatos teigimu, lietuviai dar labiau sutaupytų, jei kainos būtų mažesnės, tokios kaip Vokietijoje.

Galima manyti, kad didieji prekybos tinklai dar turi galimybių mažinti prekių kainas, nors jos, palyginti su nedidelėmis krautuvėlėmis, ir taip yra mažesnės. Tokią nuomonę geriausiai iliustruoja maisto ir kitų prekių kainos Vokietijoje bei kaimyninėje Lenkijoje, į kurią daugybė mūsų tautiečių nuolat važiuoja įsigyti pigesnių prekių.

Palyginkime kainas atitinkamai mūsų šalies parduotuvėse ir Vokietijoje. Sonata sakė, kad ten kepyklėlėje bandelė kainuoja 0,32 Eur, duonos kepalas - vidutiniškai 3 Eur. Supermarkete pigiau, bandelė - 0,13 Eur, duona - 1,30 Eur, cukrus - 0,69 Eur/kg, miltai - 0,38 Eur/kg, ryžiai – 0,90 Eur/kg, 10 kiaušinių - 0,99 Eur, pienas (3,5 proc.) - 0,55 Eur/l, aliejus - nuo 0,99 Eur/l.

Rugpjūčio 12-ąją tokios pat arba panašios prekės viename Šilutės prekybos centre kainavo: karštos bandelės– nuo 0,17 iki 0,87 Eur, paprastos bandelės – 0,63 Eur, duonos kepalas – 0,34–1,24 Eur, cukrus – 0,54 Eur/kg, miltai – 0,58 Eur/kg, ryžiai – 1,60 Eur/kg, 10 kiaušinių (maži, pigiausi) – 0,89 Eur, pienas (2,5 proc.) – apie 0,60 Eur/l, aliejus (0,9 l) – nuo 0,98 Eur. Akivaizdu, jog mūsų prekybininkai gali atpiginti dar nemažai rūšių maisto produktų.

O štai daržoves, jautieną, avieną, veršieną ir vištieną Sonata stengiasi važiuoti pirkti į turkų supermarketus, nes ten viskas šviežia ir daug pigiau. Ten turguje, kaip ir Šilutėje, moterytės irgi pardavinėja įvairius maisto produktus, bet pigiau nei parduotuvėse nebūna. Ūkininkų turgūs Vokietijoje – brangūs, ne kiekvienas gali leisti sau kiekvieną savaitę ten nueiti.

Tualetinis popierius (10 rulonėlių, geresnės kokybės) Vokietijoje kainuoja apie 2 Eur, popieriniai rankšluosčiai (4 rulonėliai) – 1,40 Eur. Šilutėje kainos šiek tiek didesnės, tualetinis popierius (8 rulonėliai) – 2,02 Eur, popieriniai rankšluosčiai (4 rulonėliai) – 1,41 Eur.

Ir dar. Matyt, ne be reikalo lietuviai važiuoja į Lenkiją pirkti pigesnių maisto produktų. Štai vos pervažiavus valstybinę sieną ten vienas litras pieno kainuoja apie 0,37 Eur, dešimt kiaušinių – tik 0,63 Eur.

Interneto tinklalapio www.produktukainos.lt duomenimis, per pastaruosius metus didžiuosiuose Lietuvos prekybos tinkluose labiausiai pabrango agurkai ir bulvės. 32-ąją šių metų savaitę kilogramas lietuviškų agurkų kainavo vidutiniškai 1,31 Eur, o pernai tuo pačiu metu – 1,16 Eur, pabrango 11,21 proc. Importuoti agurkai praėjusią savaitę kainavo vidutiniškai 1,15 Eur/kg, pernai tą pačią savaitę – 0,99 Eur/kg, pabrangimas – 16,16 proc. Bulvės (fasuotos, lietuviškos, naujojo derliaus) 32-ąją šių metų savaitę kainavo 0,70 Eur/kg, pernai tuo pačiu metu – 0,57 Eur/kg, pabrango 22,81 proc. Senojo derliaus bulvės prieš savaitę kainavo 0,81 Eur/kg, pernai tuo pačiu metu – 0,46 Eur/kg, pabrango net 76,09 proc.

Ir daugiau keistų dalykų dedasi toje mūsų Lietuvoje. Štai viena iš pirmojo būtinumo prekių – pienas – pas mus kainuoja brangiau nei Vokietijoje, nors mūsų šalies ūkininkams už žaliavinį pieną yra mokama mažiausia kaina Europos Sąjungoje.

„Kai grįžta mūsiškiai į Lietuvą, visi ponus vaidina, o iš tikrųjų indus restoranuose mazgoja. Visi sunkiai pradeda - kas „prasimuša“, kas ne. Vokietijoje privati namų tvarkytoja vidutiniškai per valandą gauna 10 Eur, auklė – 5–7 Eur“, - pasakojo Sonata. Lietuvoje tokius atlyginimus gauna policininkai, pasieniečiai, kiti valstybės tarnautojai.

„Šilokarčemos“ korespondento paklausta, ar bežada kada nors sugrįžti į Šilutę, Sonata nė nedvejodama atsakė: „Namą Šilutėje teks parduoti... Deja, šalia dukros norėsis, ko gero, likti ir sulaukus garbaus amžiaus. Manau, kad į Lietuvą nebegrįšiu. Kai abu su vyru dirbome ir dar nebuvo dukros, mūsų pajamos buvo 3 000 Eur. Suremontavome tėvų namą Šilutėje. Dažnai keliaudavome po kitas šalis. Viskas savo laiku būna. Tačiau Lietuvoje pajamos niekaip neatitinka išlaidų ir už 300 Eur atlyginimą be galo sunku išgyventi. Žinau viena - išdaviau Tėvynę, bet juk ir aš jai nerūpiu. Vis dėlto nesigailiu ją palikusi... Lietuvai nerūpi jauniems žmonėms duoti sotų rytojų. Nebeturiu gyvų tėvų, todėl kelias į Lietuvą vis rečiau ir rečiau minamas. Gaila, bet realybė tokia - lietuviai yra nykstanti tauta. Mūsų politikai pilvus prisikimšę to nemato, nes važinėja automobiliais su užtamsintais stiklais. Juk rožiniai akiniai ne visiems parduodami“.