Specialistai: kuo pavojinga žaliavalgystė ir kaip saugiai išsivalyti organizmą

Termiškai neapdoroti augalai formuoja organizme akmenis?

Pasak tiek akademinę, tiek alternatyvią mediciną išmanančio natūralios medicinos atstovo Liudviko Šalčiaus, kad žmogus būtų sveikas, svarbiausia tinkamai maitintis, judėti ir saugotis streso. Esą dar Ajurveda yra pasakęs, kad žmogų reikia ne gydyti, bet taisyklingai maitinti. Mat kokios statybinės medžiagos, toks ir rūmas. Tačiau pašnekovas nelinkęs labai žavėtis pastaruoju metu Lietuvoje plintančiu vegetarizmu, pataria geriau įsiklausyti į savo kūno poreikius ir atsižvelgti į gyvenimo būdą ir darbo pobūdį.

„Pietiečiams vegetarizmas tinka. Pagaliau klimatas ten karštas, mėsa greitai genda. Mes esame šiauriečiai ir mums reikia nepakeičiamų aminorūgščių, kurių nėra niekur kitur, tik mėsoje. Jų taip pat turi bananai, bet jos šiame vaisiuje veiksmingos tik 2-3 valandas nuo nuskynimo. Tiesa, jei žmogus keičia mitybą protingai, per septynerius metus jis gali pereiti prie vegetarizmo, tačiau statistika rodo, kad vegetarai nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta ne rečiau nei visavalgiai.

Kalbant apie žaliavalgystę, iš jos galima paimti daug gerų dalykų. Valgant neapdorotą maistą labiau dirba žandikauliai, dantys, organizmas neužteršiamas puviniais, tačiau reikia žinoti, kad visi augalai ir vaisiai, jeigu valgomi nerauginti, gamina mūsų organizme akmenis – tiek tulžyje, tiek inkstuose. Kai tiriame tokius žmones, tikrai jų randame daug. Kad išvengtume akmenų, 25 proc. augalų turėtume gauti raugintų, nes rūgštis tirpdo kalcio fosfatus ir kitas netirpias medžiagas mūsų organizme“, - svarstė pašnekovas.

Nors mėsos atsisakyti jis nesiūlo, visgi pataria ją rinktis kruopščiai – esą visi žinome, kaip šiandien auginami gyvuliai ir kokios kokybės jų mėsa. Taip pat reikėtų žinoti, kad lašiniai nėra mėsa, kadangi mūsų organizme, veikiant fermentams, jie virsta energija ir vandeniu. Taigi fizinį darbą dirbantis žmogus sunkiai apsieis be lašinių, tačiau sėdintiems ofisuose tiek daug kalorijų, aišku, nereikia.

Pasak jo, baltymai turi sudaryti vieną trečdalį, o augalinis maistas – du trečdalius mūsų mitybos raciono. Didžiausias mūsų priešas – balti miltai, kurie užklijuoja žarnas ir sutrikdo virškinimą, tačiau pilno grūdo duoną, keptą be mielių, valgyti sveika. Kruopos taip pat rūgština organizmą, ypač jeigu pavalgę visą dieną sėdime, o rūgštinė terpė labai patinka vėžinėms ląstelėms ir parazitams. Tačiau jeigu daug fiziškai judame, gauname pakankamai deguonies, vyksta oksidacijos procesai, dėl kurių organizmo terpė tampa šarmine.

Nerekomenduoja paplitusio organizmo valymo klizmomis

Paklaustas, kaip vertina šiuo metu populiarius įvairiausius organizmo valymo būdus, L. Šalčius teigė, kad jo apskritai nereikėtų valyti, jeigu savo neteisinga mityba neužterštume. Tačiau šiuolaikiniam žmogui tai daryti būtina.

„Badavimas nėra gerai, nes kai organizmas negauna maisto, įsijungia programa, kad reikia maistą taupyti, todėl vėl gavęs maisto, deda jį į atsargas. Ne veltui žmonės skundžiasi, kad po badavimo priauga dar daugiau svorio. Taigi nei badavimas, nei įvairios dietos nėra išeitis. Tiesiog reikia pajausti, ko mūsų organizmui reikia ir kiek reikia, taip pat žinoti jo bioritmą, kurio taip pat turime laikytis. Mūsų senoliai griežtai laikydavosi valgymo grafiko – pusryčiai, pietūs, vakarienė ir jokio užkandžiavimo tarp jų. O kas vyksta šiandien? Viena apkūni moteris, pradėjusi skaičiuoti, kiek kartų valgo, prisipažino, kad yra vienas ilgas valgymas – ryte pradeda, vakare pabaigia. Tarp valgymų galima sukrimsti nebent obuolį ar kitą vaisių“, - patarė natūralios medicinos atstovas.

Valytis žarnyną klizmomis jis taip pat patarė tik ypatingais atvejais, kai niekas kitas nepadeda. Mat jos pažeidžia natūralius virškinimo procesus ir ši sistema atsistato tik po poros savaičių. Daug švelnesnis išsivalymo būdas – vidurius laisvinančios vaistažolės, kurios tikrai nepadarys žalos ir neišderins organizmo.

„Iš badavimo metodikų šiuo metu labiausiai moksliškai pagrįsta, kai žmogus vieną dieną geria tik pasūdytą vandenį (į du litrus vandens reikia įberti nubrauktą šaukštelį druskos), kitą dieną valgo, trečią dieną vėl tik geria. Laikydamasis šių rekomendacijų kitą dieną žmogus suvalgo tik 20 proc. daugiau maisto nei būtų suvalgęs, o organizmas labai puikiai išsivalo. Pradžiai taip daryti galima keletą dienų. Tai ukrainiečių mokslininko B. Bolotovo, kurio mokinys esu ir aš pats, metodika, skirta organizmo valymui“, - teigė pašnekovas.

Kiek reikia išgerti vandens ir suvalgyti druskos

Pasak L. Šalčiaus, mūsų organizmui būtinas vanduo, tačiau skysčių reikia išgerti tik 3 proc. nuo savo svorio. Jei žmogus sveria 100 kg, jam reikia maždaug trijų litrų, jei 50 kg – 1,5 litro. Beje, į šį kiekį įeina ir sriuba, arbatos, visi skysčiai. Gerti per prievartą nereikia, tačiau jeigu jaučiame, kad organizmui trūksta skysčių, laikinai reikia padidinti druskos kiekį, tol, kol atsiras noras gerti.

„Druska nėra toks baubas, kaip ją bando pristatyti. Ji mūsų organizme skyla į natrį ir chlorą. Tai pagrindiniai mūsų raumenų komponentai, taigi jie būtini ir širdies darbui. Suaugęs žmogus natrio chlorido per parą turi gauti 5-6 g. Tai du arbatiniai šaukšteliai. Vieną paprastai gauname su maistu, o antrą turime papildomai suvalgyti. Ir atsikratysime daugybės problemų. Natrio chloridas yra tirpi druska, todėl galime nebijoti, kad ji kažkur kaupsis. Netirpsta įvairūs kalcio fosfatų deriniai, kuriuos mes gauname iš augalų su ląsteliena. Būtent todėl reikia valgyti kuo daugiau rauginto maisto (pradedant raugintomis daržovėmis, baigiant kefyru, rūgpieniu, išrūgomis, gira), nes rauginamo metu išsiskiriančios medžiagos ardo vandenyje netirpias medžiagas“, - pasakojo natūralios medicinos specialistas.

L. Šalčiaus manymu, mes labiausiai kenčiame dėl naktinio valgymo. Likus trims valandoms iki miego jau nebeturėtume į burną imti nė kąsnio, likus dviem valandoms negalima ir gerti, kad neapkrautume inkstų. Neturi būti jokio kąsnio į burną trys valandos prieš miegą. Dvi valandas iki miego negerti, kad nepakrautume inkstų. Su tuo susijęs ir grožis, beje. Valgant reikia nekalbėti, neskaityti, nežiūrėti televizoriaus. Reikia visą dėmesį skirti į maistą, nes organizmas reaguoja į spalvą, skonį, kvapą, formą ir pagal tai išskiria reikalingų medžiagų. O jei dėmesį tuo metu nukreipiate į smurto filmą ir įtempiate raumenis, jūsų valgymas bevertis. Organizmas neišskiria nei sielių, nei skrandžio sulčių ir pilve maistas ima pūti.

Jei labai norisi valgyti, ypač vakare, puiki metodika – morkų išspaudos. Suvalgyti jų valgomą šaukštą. Jos skrandyje išbrinksta, užima didelį tūrį ir dingsta apetitas. Jei vieno šaukšto maža, įdėkite dar antrą. Iš pradžių gali būti sunku, nes mūsų skrandžiai išsitampę, bet mitybai reikia skirti daug dėmesio.

Apsiginti nuo virusų padeda išsitrynimas actu

Medikė, kūno psichoterapeutė, žmogaus pažinimo centro „Vaiska“ įkūrėja Rasa Mažionienė taip pat mano, kad druska pernelyg nuvertinama.

„Kai medikai ragina atsisakyti druskos, dažniausiai kalbama apie sūdytą maistą. Mes kalbame apie druskos vartojimą ant liežuvio galo po valgio. Tokia yra ir prieš keletą metų išpopuliarėjusios lieknėjimo ir odos grožio atstatymo dietos esmė – maistas pasūdomas tik jau pagamintas. Po valgio ant peilio galiuko sučiulpus druskos, ji susimaišo su seilėmis, o tai paskatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, dėl to gerėja virškinimas, nuo kurio didele dalimi ir priklauso mūsų savijauta. Beje, druska labai gerai nuima stresą, ypač jeigu jums dėl streso prasideda pilvo spazmai“, - teigė pašnekovė. Tiesa, ji pabrėžė, kad druską vartoti reikia iš tiesų labai mažais kiekiais.

Dar vienas R. Mažionienės mėgiamas toksinų išvedimo iš organizmo būdas, ypač saugantis nuo peršalimų, yra apsitrynimai actu. Paprastą spiritinį actą per pusę reikia atskiesti vandeniu ir ištrinti visą kūną. Šio būdo efektyvumo paslaptis – fermentai, kurie įsigėrę į organizmą ima kovoti su infekcija. Jei labai nepriimtinas acto kvapas, nors jis po kurio laiko išnyksta, galima išsitrinti aliejumi arba po dešimt minučių vėl palįsti po dušu, tik nenaudoti muilo. Profilaktiškai galima kasdien daryti tokius apsitrynimus tris savaites, bet jei aplinka daug sergančių žmonių – ir dažniau. Pasak pašnekovės, moterys naudoja šį būdą ir odos grožiui palaikyti. Ir tikrai – oda darosi elastinga, minkšta. Mūsų mamos actu skalaudavo plaukus, kad jie būtų švelnūs.

„Šiuo metu pagal to paties B. Bolotovo, kuris yra sukūręs daugybę labai saugių ir labai paprastų organizmo valymosi būdų, aš pati valausi druskas iš organizmo saulėgrąžų šaknų nuoviru. Geriu jį jau daugiau nei mėnesį. Tai labai paprastas metodas. Nuo vaikystės turėjau problemų su sąnariais, todėl man būtina palaikyti jų gerą būklę. Dar vasarą pastebėjau, kad nuo sutrenkimo pradėjo rausti sąnarių kraštai. Tai pirmas ženklas, kad organizmui reikalingas valymas. Tačiau kol gavau šaknų, nes kaime pažįstamų neturime, praėjo šiek tiek laiko. Vienam žmogui reikia apie 24 šaknų. Jas išsidžiovini, susmulkini ir po vieną stiklinę smulkintų saulėgrąžų šaknų virini trijuose litruose vandens. Aš jas įdedu į marlę, kad nepasklistų po puodą. Tą maišelį gali naudoti tris kartus, tik pirmą kartą reikia virinti 5 min., antrą kartą – 10 min., trečią – 15 min. Per dieną šio nuoviro reikia išgerti po litrą. Nėra rekomendacijų, kada gerti, todėl jį galima gurkšnoti, kada norisi, po truputį“, - aiškino specialistė.

Pasak R. Mažionienės, toks organizmo valymo būdas geras tuo, kad jis labai tausojantis. Jei inkstuose ar kituose organuose yra smėlio arba akmenų, jie tirpdomi labai palaipsniui, todėl nebūna skausmų, kaip kitais atvejais jiems pajudėjus. Rodiklis, kad galima baigti valymą – turi būti skaidrus rytinis šlapimas. „Aš jau beveik pasiekiau rezultatą, reikės dar tik keleto maišelių“, - teigė pašnekovė.