Vilkyčių šventėje: dėmesys naujagimiams, senjorams ir užmegztas kontaktas tarp dangaus ir žemės

Šventės metu, kad šviesa sklistų, kad darna gimtų, kad taurūs jausmai lankytų, kiekvienas galėjo atiduoti dalelę savęs kūrybai, žemiškai, švelniai prisiliesti prie istorijos, savo šaknų.

Pagerbta Žemyna

Skambant Priekulės kultūros centro grupės „Freilinos” griausmingiems būgnų dundesiams, suvirpinta žemės deivės Žemynos širdis. Padėkojus jai už derlių ir aruoduose esantį turtą, prasidėjo šventė.  „Šiandien švenčiama krikščioniška šventė Žolinė – Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Tai žalumos vešėjimo ir derliaus šventė. Per Žolinės šventę moterys rinkdavo arbatžoles, vaistažoles, o ūkininkai aukodavo gyvulių”, - tuoj pat susirinkusiesiems priminė renginio vedėja Lina Balčiauskienė su puokšte rankose, kuri surišta iš įvairiausių lauko gėlių. Anot jos, Žolinė – proga pabūti kartu ir net senoliai sakydavo, kad kas neateina per Žolinę, tas bus neturtingas.

Sveikinimo žodį tarė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis: „Matėme, kaip keičiasi Vilkyčiai. Džiugu, kad bendruomenė stiprėja, randa bendrą požiūrį į aplinką”.

Tuo, kad vilkytiškių šventė „Vilko pėdomis” tapo tradicine, bendruomenę vienijančia ir jungiančia grandimi džiaugėsi ir Saugų seniūno pareigas laikinai einantis Kęstutis Sadauskas. Seniūnijos atstovas susirinkusiesiems linkėjo susitelkimo darbuose, draugiškumo, daugiau pakantumo ir meilės vienas kitam. „Juk iš gyvenimo gauname tai, ką patys jam suteikiame”, - priminė K. Sadauskas.

Daug padėkos žodžių ištaręs Vilkyčių bendruomenės centro „Viltis” pirmininkas Mantas Genys visus pakvieti švęsti.

Senoliai sakydavo, kad jei per Žolinę rankose neturėsi gėlių, velnias įduos uodegą. O kad taip nenutiktų, renginio vedėja tuoj pat padovanojo po puokštelę kiekvienam sveikinimo žodį tarusiam.

Dėmesys naujagimiams ir senjorams

Nuo ryto Vilkyčių jaunimas savo jėgas bandė krepšinio ir tinklinio varžybose. Todėl pirmiausia medaliai ir padėkos įteiktos Vilkyčių sportininkams.

Vilko pėdutėmis apdovanotos šeimos, kurias nuo praėjusių metų šventės aplankė gandrai. Jose gimė 21 naujagimis. Pasidžiaugta, kad vilkytiškių šventė kasmet gausėja naujagimių būriu ir netrukus į sceną pakviesti Enrikos Anužytės, Lėjos Birbalaitės, Gustės Bružaitės, Kajaus Būdvyčio, Fiorini Deivido Davide, Jono Genio, Domanto Granausko, Luko Pagojaus, Miglės Petraškaitės, Augusto Puškoriaus, Majaus Raulinaičio, Mijaus Raulinaičio, Emos Šeputytės, Godos Šiurytės, Urtės Ūselytės, Gabijos Venckutės, Beno Vytuvio, Auksės Baltrukonytės, Gabrielės Urbonaitės, Rosvaldės Kolberkytės bei Dargirio Viliaus tėveliai.

Anot L. Balčiauskienės, gyvenime yra trys sunkūs dalykai: laukti nesulaukti, mylėti ir būti mylimam, ieškoti ir nesurasti, bet visų sunkiausia – sulaukti garbingo amžiaus. Vedėja neabejoja, kad turime lenkti galvas prieš garbingo amžiaus sulaukusį senjorą, nes tokiu tempu gyvendami ne kažin kuris iš mūsų sulauks tokių metų kaip senjorai. Netrukus jie buvo pakviesti prie scenos ir papuošti jubiliejinėmis juostomis. Šiemet čia 90  metų jubiliejus šventė Dieglių kaimo gyventoja Adolfina Jucienė, vilkytiškiai Genovaitė Mickienė, Irena Mikužienė, Sakūtėlių kaimo gyventoja Domicelė Pokvytaitė, Vilkmedžių kaimo gyventoja Olga Rogienė bei Pangirių kaimo gyventoja Barbora Žemgulienė.

85-erių metų jubiliejaus juostos įteiktos vilkytiškiams Antaninai Juodeikienei, Danutei Nastei Raziūnienei,  Gretai Sakotienei, Liucei Srugytei bei Sakutėlių kaimo gyventojui Kaziui Useliui.

Nepamiršti ir 80-ąjį jubiliejų šventusieji senjorai. Tai Sakūtėlių kaimo gyventoja Stanislava Anastazija Dirgėlienė, vilkytiškiai Aneta Petraškienė, Stasys Gečas bei Domininkas Štulcas.

Ir Vilkyčiuse pagerbti gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkai. Pavyzdinių sodybų apdovanojimai įteikti lankupiškei Ramutei Dubuliauskienei, vilkytiškei Aldonai Venskienei, Sakūtėlių kaimo gyventojam Vidai ir Virginijui Palaikiam bei aisėniškiui Juozui Kasparavičiui.

Įvyko kontaktas

Netrukus pasirodė ne tik vilkytiškių, bet ir aplinkinių kaimų šokėjai ir dainorėliai. Čia savo dainas, melodijas, šokius dovanojo Vilkyčių pagrindinės mokyklos merginių ansamblis, akardeonistai Karlas Gedgaudas ir Kajatona Dabulskytė, Vilkyčių šokių kolektyvas „Veiviržas“, Saugų moterų ansamblis „Artuma“, kaimo kapela „Žemaitkiemis“ bei Saugų moterų vokalinis ansamblis „Vakarė“. Visus įkaitino ir įsuko į šokio sūkurį grupė „Patruliai“.

Savo noru padaryti kaimą gražesniu Darius Vilius ir vėl užkrėtė daugelį. Šiemet jo iniciatyva buvo galima pasidžiaugti senosios mūsų istorijos atgaivintais simboliais – šiaudinėmis skulptūromis. Jas pinti galėjo kiekvienas norintis.  „Viskas sudegs, viskas trapu, pažeidžiama ir laikina. Degant skulptūroms įvyks kontaktas tarp dangaus ir žemės“, - kalbėjo Darius Vilius, kuris yra autorius ir unikalaus Vilkyčių ženklo – akmens su trimis vilkiukais.

Todėl renginį vainikavo ne tik šventiniai fejerverkai, bet ir šiaudinių skulptūrų laužai.