Rambyno karalystės paslaptis panorusiems įminti žygeiviams – išbandymas naktimi
Laukais pasileido bėgti karvė. Ėmė cypti merginos. Vienos iš jų – pabūgusios karvės, o kitos – plikomis rankomis ir kojomis bandydamos įveikti dilgėlių taką. Tačiau tai – niekis. Toliau sekė kelias palei aukštus skardžius, o į veidus skirdo tuntai vabzdžių. Drąsiausieji naktį žengė į kapines ir pagerbė čia palaidotus Lietuvos šviesuolius. Vėliau tie, kurie dar turėjo jėgų, leidosi ir kilo Mažosios Lietuvos dvasiniu centru – Rambyno kalnu.
Rambyno Dievai niekada nebūna vienodi, o pėsčiųjų žygis Rambyno karalyste taip pat visada būna skirtingas.
„Sėskitės ant kalno ir tylėkit. Kiekvienam mums duota tik tiek, kiek duota. Skubėdami, kasdien stengdamiesi uždirbti kuo daugiau pinigų, mes daug prarandam ir daug nematom. Tiesiog klausykit gamtos“, – naktį iš sekmadienio į pirmadienį pėsčiųjų žygio dalyviams kalbėjo kelionės gidai.
„Rambyno karalystė“ – jau dvyliktą kartą organizuojamas naktinis pėsčiųjų žygis Rambyno regioninio parko takais ir apylinkėmis. Šviesiu paros metu prasidedanti kelionė baigiasi tik apie antrą valandą nakties.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį su Rambyno Dievais pasisveikinti panoro daugiau nei 120 žygeivių. Beje, į Rambyno karalystę organizatoriai kviečia skirtingais metų laikais, priklausomai nuo oro sąlygų skiriasi ir maršrutai.
R.Naryškino nuotr./Žygio akimirka
Tiesa, nors Pagėgių savivaldybėje, Lumpėnų kaime startuojančio žygio metu įveikiamas nedidelis, tik 16 kilometrų atstumas, tačiau žygeiviai jį eina maždaug šešias valandas – tenka kopti šlaitais, stabtelėti prie istorinių objektų, išklausyti gidų pasakojimų.
„Rambyno karalystės“ žygius organizuojančios organizacijos „Aktyvi Tauragė“ atstovai sako, jog tai – vienas labiausiai išskirtinių organizacijos rengiamų pėsčiųjų žygių.
„Sveiki atvykę į dvasingiausią pėsčiųjų žygį. Iš jo žmonės grįžta kitokie“, – tokiais žodžiais žygeivius dažniausiai sutinka „Aktyvios Tauragės“ vadovas Saulius Bagdonas ir žygeivius lydintis vienas iš gidų Vidas Stašaitis.
Mažosios Lietuvos keliais pasukę žygeiviai sustoja ant Vilkyškių piliakalnio, keliose kapinaitėse. Vienos iš jų – Bitėnų panteonas, kur įamžinti Kristijono Donelaičio, Martyno Mažvydo atminimai, palaidotas Vydūnas, kiti Mažosios Lietuvos šviesuoliai.
Aplankomos ir kitos įsimintinos vietos – Bitėnų kaimas, kuriame įsikūrusi baltųjų gandrų kolonija, prie Martyno Jankaus muziejaus esantis Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – paveikslų galerija po atviru dangumi, žengiama naktiniais pėsčiųjų takais.
Kelionės tikslas – Rambyno kalnas, vadinamas Mažosios Lietuvos dvasiniu centru ir besiribojąs su Kaliningrado sritimi.
„Stovime ant išorinės Europos Sąjungos sienos“, – žygeiviams primena gidai, o tai, jog pasienio ruože sugriežtinta apsauga, taip pat primena ir iš nakties prieš žygeivius išnyrantys pasieniečiai.