Atšalus didėja krosnių sukeltų gaisrų rizika

Šiauliečių Petkų šeima sako jau visiškai pasiruošusi kūrenimo sezonui. Šiemet laukia šaltos žiemos tad ir malkų priruošta pakankamai.

„Nusiperkame malkikių mašinytę, kartais ir dviejų prireikia, vyras išvalo kaminus ir gyvename, pasikūrename kiek norime, kartais taip šilta būna, kad trumpomis rankovėmis vaikštome, be galo smagu – malkytės traška ir nuotaika puiki“, – sakė šiaulietė Irena Petkuvienė.

Prie pakuros durelių sudeda patį kurą, malkas, džiovina skalbinius sudėję vos ne ant pečių, atidarytas dureles palieka. Žodžiu elgiasi neatsakingai ir dėl to kyla gaisrai, – aiškino Šiaulių priešgaisrinės apsaugos tarnybos vyr. specialistas Gintaras Zonis.

Pasak ugniagesių, daugiausiai gaisrų kyla pradėjus gyvenamuosius namus šildyti krosnimis. Neretai liepsnos įsiplieskia nevalytuose ir nebalintuose kaminuose, dažnai pažeidžiamos ir kitos saugos taisyklės.

„Prie pakuros durelių sudeda patį kurą, malkas, džiovina skalbinius sudėję vos ne ant pečių, atidarytas dureles palieka. Žodžiu elgiasi neatsakingai ir dėl to kyla gaisrai“, – aiškino Šiaulių priešgaisrinės apsaugos tarnybos vyr. specialistas Gintaras Zonis.

Pasak aplinkosaugininkų, blogu įpročiu jau tapo krosnyse ir šildymo katiluose kūrenti įvairias atliekas – plastiko butelius, senus batus ir drabužius.

„Negalima deginti to, kas nenatūralu, kas neparašyta įrenginio aprašyme – kas chemiškai apdirbta, nudažyta arba plastikas, guma, visa, kas dega – rūbai, padangos, kas skleidžia šilumą, bet išskiria nuodingas medžiagas“, – kalbėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Aplinkos agentūros vedėjas Alvydas Kairys.

Netvarkingų krosnių ir nevalytų kaminų šeimininkai nubaudžia save patys – nukenčia dėl gaisrų. Vien šiemet dėl šios priežasties šalyje jau kilo apie 600 gaisrų, žuvo 5 žmonės, 9 buvo sužeisti. Teršiančius gamtą  gali nubausti aplinkosaugininkai. Nuo spalio 1 dienos mažiausia bauda už gamtai padarytą žalą siekia 345 litus arba šimtą eurų.