Auksiniai jaunavedžiai – D. O. ir M. Griščenkovai

Prieš 50 metų žengdami į bendrą gyvenimą nei Michailas, nei Dalia Ona nežinojo, ką likimas jiems yra paruošęs. Lygiai prieš 50 metų vestuvių dieną sujungti savo gyvenimus jie žengė dviese, tokie nedrąsūs, kupini jaunystės ir noro pažinti pasaulį.

Štai karštą penktadienį Šilutėje, Civilinės metrikacijos skyriuje, juos jau supo patys artimiausi žmonės. Penki dešimtmečiai patirties, išgyvenimų paliko pėdsakus jų širdyse, tačiau rankos taip pat virpėjo kaip ir tada, kai abu buvo jauni, o ašaros skruostais riedėjo iš džiaugsmo.

Suvedė likimas

Dalios Onos ir Michailo gyvenimo istorijos prasidėjo skirtingose vietovėse, tačiau likimas vis dėlto juos suvedė draugėn. Dalia Ona užaugo Šiaulių krašte. Baigusi mokyklą įstojo į tuometį Šiaulių pedagoginį institutą, įgijo pedagogės specialybę ir gavo paskyrimą dirbti tuometėje Rusnės kurčnebylių mokykloje mokytoja.

Štai Michailą dar visai mažytį karo metu iš Pskovo srities atsivežė į Lietuvą bėgdama nuo vokiečių žiaurumų mama. Apsistojo Šilutės rajone, o pasibaigus karui apsigyveno Rusnėje.

Susipažino Dalia Ona ir Michailas prieš jam išvykstant į armiją. Draugystė nenutrūko, Dalia Ona kantriai laukė mylimojo, bendravo laiškais.

Michailui sugrįžus iš armijos 1965 m. rugpjūčio 14 dieną jie prisiekė vienas kitam amžina meile ir savo priesaikos laikosi jau 50 metų. Sutuoktiniai susilaukė dviejų dukterų Vaidos ir Alvijos, kurios tėvams padovanojo tris anūkus Ingridą, Andrių ir Aivarą.

Visą savo gyvenimą Dalia Ona ir Michailas paskyrė savo šeimos židinio puoselėjimui, dukrų auklėjimui ir meilei.

Dalia Ona iki išėjo į užtarnautą poilsį dirbo Rusnės specialiojoje mokykloje matematikos mokytoja, vėliau – direktoriaus pavaduotoja. Michailas iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę Rusnės žuvininkystės ūkyje dirbo brigadininku, o atkūrus nepriklausomybę  UAB „Rusnės žvejys“ direktoriumi iki pat pensijos.

„Mūsų tėvai – nuostabūs“

Gražių žodžių savo tėveliams, minintiems tokią gražią sukaktį, negailėjo ir jųdviejų dukros Vaida ir Alvija. „Mūsų tėvai yra patys nuostabiausi, iš kurių mokėmės visą gyvenimą, ir dar dabar mokomės. Kiekviename žingsnyje jaučiame jų paramą, palaikymą ir supratimą. Žodžiais sunku apsakyti, ką jie mums davė. Tačiau mes esame labai jiems dėkingos už laimingą vaikystę, taip pat už tai, kokios esame dabar“, - kalbėjo Vaida.

Griščenkovų šeima labai artima, ir nors Vaida bei Alvija jau sukūrusios savo šeimas, dažnai aplanko mylimus tėvus. „Mus jungia labai stiprus ryšys, todėl labai dažnai vieni kitus lankome. Nors abi su sese gyvename Kaune, aplankome tėvus ir padedame jiems kiek tik galime“, - teigė Vaida.

Jautėsi lyg jaunavedžiai

Dalia Ona ir Michailas, po 50 metų pakartodami santuokos įžadus, jautėsi lyg jaunavedžiai ir vis dar vienas kitą tvirtai laikė už rankos. O nepamirštamą šventę jiems surengė dukros, kurios tėvams norėjo sukurti įsimintiną dieną. „Nenorėjome tėvelių apkrauti rūpesčiais, todėl daug kas jiems tądien buvo staigmena. Norėjome, kad vestuvių dieną tėvai būtų atsipalaidavę ir pajaustų tikrą šventinę nuotaiką“, - pasakojo dukros.

Į Dalios Onos ir Michailo vestuves susirinko patys artimiausi žmonės, kurie sukūrė įsimintiną atmosferą.