Ar iš Kinijos turės naudos pamario krašto ūkininkai?

Prieš trejus metus Šilutėje lankęsis tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, pokalbio su „Šilokarčemos“ žurnalistu metu, pasakojo, kaip jį vienos kelionės metu Pekino turguje pribloškė mėsos ir jos produktų kainos. Šios prekės ten labai brangios. Pasak jo, Kinijoje paklausos tikrai netrūktų rūkytiems arba vytintiems kiaulienos kumpiams, kurių kilogramas ten kainuoja apie 200 litų (58 Eur) – daug kartų brangiau nei mūsų parduotuvėse. „Manau, verslininkams, kurie prekiaus Kinijoje, tokios produktų kainos suteiks galimybę nesunkiai padengti ir gabenimo sąnaudas”, - sakė buvęs ministras.

Ir pagaliau dviejų savaičių trukmės vizitą Lietuvoje Kinijos ekspertai pradėjo praėjusį antradienį. Kinai vertins mūsų šalyje užaugintų galvijų eksporto į Kiniją galimybes. Įdomu, ko iš kinų ekspertų vizito tikisi pamario krašto gyvulininkystės ūkių savininkai, galbūt netrukus turėsiantys galimybę eksportuoti žaliavinį pieną ir jautieną bei gyvus galvijus į šią didžiausią pasaulio šalį.

Kinijos inspektoriai lankysis keliuose galvijų ūkiuose, susipažins su ūkinių gyvūnų laikymo sąlygomis, šėrimo, gydymo ir kitais procesais, įvertins Klaipėdos jūrų uosto ir Klaipėdos regione esančio galvijų karantino centro pasiruošimą ir technines galimybes galvijų eksportui, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

„Esu tikras, kad vizito metu surinkta informacija turės lemiamos reikšmės priimant teigiamus sprendimus ir jau neužilgo mūsų ūkininkai bei pieno perdirbėjai galės pradėti gyvų galvijų ir pieno produktų eksporto rinkų Kinijoje paieškas“, - sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Jo teigimu, tai turėtų būti paskutinis Kinijos ekspertų vizitas dėl gyvų gyvulių eksporto. Maždaug po dviejų mėnesių turėtų būti gautas atsakymas, ar bus leista pradėti gyvulių eksportą.

„Aš manau, kad mūsų sektorius, jei bus poreikis ir bus geros kainos, tai jie tikrai užaugins. Mes anksčiau daug veždavome į Baltarusiją, Ukrainą ir Kazachstaną veislinių gyvūnų, tačiau svarbiausia, kad būtų atverta Kinijos rinka. Kai yra poreikis, tai žmonės žino, ką pasiūlyti“, - sakė J. Milius.

Jo teigimu, visi susitikimai dėl pieno ir gyvų gyvulių eksporto kol kas vyksta pagal anksčiau nustatytą planą, o rugsėjo pradžioje taip pat turėtų įvykti antrasis Kinijos ekspertų vizitas dėl pieno produktų eksporto. Kinija norėtų iš Lietuvos importuoti apie 3 tūkst. karvių per mėnesį.

Šiais metais susitarimai dėl kiaulienos ir jautienos eksporto pasiekti su Juodkalnija ir Hongkongu, dėl jautienos - su Bosnija ir Hercegovina bei Tunisu, dėl pieno produktų - su Čile ir Argentina, dėl žuvininkystės produktų - su Brazilija.

Lietuva su Kinija vis intensyviau plėtoja ryšius žemės ūkio srityje. Gegužės mėnesį žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Kinijos Generalinės kokybės ir karantino inspekcijos administracijos viceministru, kuris teigė, kad Lietuva laikoma svarbiu „Šilko kelio“ tašku. Lietuva turi gerai išvystytą infrastruktūrą ir yra strategiškai patogioje vietoje, todėl galėtų užtikrinti gerą logistikos bazę į Kiniją eksportuojamiems produktams. Į mūsų šalį vis dažniau atvyksta kinų delegacijos iš skirtingų provincijų, aktyviai ruošiamasi bendradarbiavimui su jais.

Prekyba su Kinija užima nedidelę Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais dalį. 2013 m. eksportas į Kiniją sudarė 4, 3 mln. eurų. Eksportuojami į Kiniją produktai: užšaldytos mėlynės, išrūgų milteliai, kviečių krakmolas, alkoholiniai gėrimai, paruošti ryžių ir kukurūzų gaminiai.

Kontaktai su Kinijos kompetentinga institucija užmegzti dar 2011 metų gegužę, tačiau tik šių metų birželį Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui susitikus su aukšto lygio Kinijos atstovais, eksporto patvirtinimo procesas įgijo pagreitį. Rugsėjo mėnesį planuojamas dar vienas Kinijos pieno ekspertų vizitas į Lietuvą, po kurio per mėnesį bus parengta audito ataskaita, vėliau parengtas ir pasirašytas protokolas bei patvirtinti veterinarijos sertifikatai.

Eksporto pelną pasiims tarpininkai?

Šilutės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vyresnioji specialistė (gyvulininkystei) Irena Omelienė vakar „Šilokarčemai“ sakė, jog pirmiausia ūkininkus domins kaina. Jos nuomone, vėl atsiras tarpininkai, kuries organizuos galvijų ar skerdenų išvežimą, ir dalis tų pinigų atiteks tarpininkams.

„Neaišku, kokią galutinę kainą gaus galvijų augintojai, nes juk kinai neatvažiuos patys pirkti, - kalbėjo I. Omelienė. – Todėl atsiras verslininkai, kurie ten gabens. Tuo pasinaudos tos pačios įmonės, kurios ir dabar superka galvijus. Dabar vienintelis klausimas yra toks – kokie pinigai bus mokami žmonėms, ir tik po to paaiškės, ar bus parduodančiųjų. Jeigu mūsų verslininkai pirks tokiomis pačiomis kainomis, kaip ir dabar, parduos tie žmonės, kurie ir taip parduoda, kuriems jau reikia parduoti“.

I. Omelienė sakė nesuprantanti, kodėl kinai nori iš Lietuvos importuoti gyvus galvijus – gal jie bus ne skerdimui (mėsai), o veislei?

Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininką laikinai pavaduojantis pavaduotojas Vytautas Jasaitis vakar „Šilokarčemai“ sakė irgi dar nežinantis, kokiu tikslu kinai nori pirkti gyvus galvijus – juk gyvų gyvulių transportavimo į tokią tolimą šalį kaštai būtų milžiniški, tad pigiau eksportuoti sušaldytą mėsą. Juolab, kad ir paprasti kinai nėra tokie turtingi, kad galėtų mokėti nors tiek, kiek mėsos produktai kainuoja Lietuvoje. Juk ten dar pigesnė darbo jėga, dar mažesni atlyginimai...

Gardamo seniūnijoje veikiančios ir veršelius superkančios bendrovės „Galvijų centras“ vadovė Monika Plėvytė-Thomson vakar „Šilokarčemai“ teigė, kad tai jau ne pirmoji užsieniečių delegacija šiame galvijų karantino centre – neseniai lankėsi ir ekspertai iš Maroko.

Pasidomėjus, ar „Galvijų centras“ parduotų veršelius Kinijos rinkai, M. Plėvytė-Thomson, paaiškino, kad viskas priklausytų nuo tos pačios kainos – jeigu brangiau mokės nei kiti, parduotų tik kinams. Bet bendrovės vadovė stebėjosi, kokiu būdu galima gyvus veršelius nugabenti į tokią tolimą šalį – laivai iki Kinijos juk plaukia lygiai mėnesį. Laive reikėtų juos prižiūrėti - girdyti, šerti...