Ar tuoktis apsimoka?

Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys sako, kad vertinant teisiškai, Lietuvoje santuoka yra susieta su šeimos sąvoka. Visus kitus ryšius, kurie dažnai lydi tradicinę santuoką, pavyzdžiui, bendrus namus, rūpinimąsi vaikais ir paveldėjimą, galima užtikrinti ir be santuokos.

„Manau, dabar santuokos sutartis žmonių gyvenime iš teisinės pusės reikšmingų pokyčių nedaro. Iš dalies keičiami paveldėjimo santykiai, pavyzdžiui, net ir surašius testamentą yra privaloma sutuoktinio dalis, bet sutuoktinis gali ir nieko nepaveldėti, jei yra sudaroma vedybinė sutartis. Ja galima viską atskirti, išskyrus tai, kas lieka faktu: žmonės yra susituokę ir su kitais tuoktis nebegali“, - atkreipia dėmesį E. Langys.

Pasak jo, kai sudaroma tradicinė santuoka be vedybinių sutarčių, viskas, įgyta santuokoje, sutuoktiniams yra bendra: nuosavybė, įsipareigojimai ir skolos. Taip pat bendros yra visos pajamos, įskaitant ir gautas pardavus iki santuokos įgytą turtą.

„Nerašant jokių testamentų, pusė turto po mirties priklauso sutuoktiniui, o likusią dalį paveldi kiti giminaičiai: tėvai, vaikai. Išsilygina ir pajamos: nesvarbu, kad vienas uždirba 1 tūkst. litų, o kitas – 10 tūkst. litų, bendros jų pajamos – 11 tūkst. litų, pinigai yra bendra jungtinė nuosavybė“, - skaičiuoja E. Langys.

Egidijus Langys. DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Sudarius santuoką yra privalumų: jūsų sutuoktinis tampa artimuoju, kuris nurodomas Gyventojų registre.

„Na, šeimos nariai gauna informaciją apie savo artimuosius, pavyzdžiui, įvykus nelaimei. Jeigu asmens tapatybė identifikuojama, ieškoma jo artimųjų: siunčiama užklausa į Gyventojų registrą. Antra vertus, jei kažkas ims dingusio asmens ieškoti, tada ligoninė ar policija pradinę informaciją taip pat suteiktų. Visgi, sugyventinių teisė gauti informaciją iš medikų nėra plačiai reglamentuota, galbūt ji būtų įgyvendinta paaiškinus situaciją“, - komentuoja E. Langys.

Teisei į informaciją užtikrinti galima ieškoti alternatyvių sprendimų, pavyzdžiui, iš anksto parašyti pavedimą suteikti informaciją nurodytam asmeniui ir jį patvirtinti pas notarą – tai būtų paciento sutikimo teikti informaciją alternatyva.

„Nesusituokus taip pat galima reglamentuoti paveldėjimo tvarką, imti bendras paskolas, įgyti turto, gyventi kartu. Vaikų teisės yra lygios nepriklausomai nuo to, ar jie gimė santuokoje ar ne. Šiais laikais santuoka ir finansine prasme nėra privalumu“, - sako E. Langys.

Jis atkreipia dėmesį, kad kartais žmonėms gyventi kartu yra naudingiau nei tuoktis.

„Palyginus sugyventinius ir sutuoktinius su ikivedybine sutartimi, tai praktiškai yra tas pats, nes jų nuosavybė yra bendra dalinė. Santuokoje yra netgi blogiau, jei yra įtvirtinamas atskiras turto režimas: sugyventiniai, kartu nusipirkę būstą, yra jo bendrasavininkiai, o vedybinėje sutartyje galima įtvirtinti, kad visas nekilnojamas turtas yra vieno asmens, nepriklausomai nuo to, kiek jie kartu tam turtui išleido. Įgyjamos tik pareigos, bet ne teisės, kurios yra: lojalumas, ištikimybė, parama šeimai“, - vardijo E. Langys.

Pasak jo, Civiliniame kodekse yra nuostatos, kurios detaliau reglamentuotų, ką reiškia būti sugyventiniais, tačiau tam reikia priimti Partnerystės įstatymą. Jis Lietuvoje, priešingai nei kitose šalyse, apibrėžtų tik priešingos lyties asmenų partnerystę.

„Tokiu atveju būtų sudaromas Partnerystės registras ir, pavyzdžiui, įstaigos galėtų ieškoti žmogaus artimųjų nelaimės atveju“, - kalbėjo E. Langys.

Finansinių aspektų – ne vienas

Susituokus ir skaičiuojant bendras pajamas, finansų specialistai atkreipia dėmesį į kelis aspektus.

Pirmiausia, susituokus gali pasikeisti jūsų galimybės, pavyzdžiui, įgyti būstą. Jei anksčiau asmuo galėjo gauti būsto kreditą, sudarius santuoką jo pajamų jau gali nepakakti, ypač jei antroji pusė nedirba ar jau turi būsto paskolą.

Įdomu ir tai, kad sutuoktiniai turi atsakyti už antrosios pusės skolas, nepaisant to, kad kol įsipareigojimų grąžinimas nesutrinka, apie jas sužinoti negali – taip yra saugomas kliento privatumas, nebent pateikti informaciją įpareigoja teismas. Kitaip tariant, jei žmona ima neatsakingai skolintis ir nesėkmingai lošti kazino, vyras apie tai sužinos, kai ji nesugebės paskolų laiku mokėti ir kredito įstaiga išieškojimą nukreips į jį.

Arnas Markevičius. DELFI (T.Vinicko nuotr.)

„Svarbiausia, į ką žmonės turi atkreipti dėmesį: paskola skyrybų atveju lengvai nepasidalija. Dažniausiai paskola lieka abiem asmenims ir nors jie turėtų ją mokėti solidariai, esu matęs atvejų, kai vienas mokėtojų išvyksta iš Lietuvos ir likusysis moka vienas. Iš dalies nuo to apsaugotų vedybinė sutartis, bet ją reikia sudaryti“, - primena finansinių konsultacijų įmonės "M Capital" direktorius Arnas Markevičius.

Kitas svarbus patarimas: įvertinti, kiek kainuos vestuvės ir ar galite sau tai leisti.

„Koją santuokoje gali pakišti ir vestuvių kaina. Jeigu žmonės neadekvačiai ją pasiskaičiuoja, pasiima paskolas, yra tokių atvejų, kai žmonės net skyrybų metu būna neatidavę vestuvėms paimtų paskolų“, - liūdnai primena pašnekovas.

Nors jis įvardija ir naudą - gyvenant kartu ne visos finansinės sąnaudos tenka vienam asmeniui, lanksčiau galima keisti profesiją ar auginti bendrus vaikus. Tiesa, tai pasiekiama ir nesusituokus.

„Žinoma, santuoka yra sudaroma ne dėl finansinių priežasčių, nes finansus galima valdyti kartu arba atskirai nepriklausomai nuo santuokos. Ji yra vertinga emociniu ir statuso aspektu“, - mano pašnekovas.

Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ atstovė spaudai Skaidrė Vainikauskaitė atkreipia dėmesį, kad istoriškai santuokos nauda yra suvokiama kaip stabilumo garantas moteriai ir vaikams, nes yra vyras, kuris jais rūpinasi, taip pat santuoka reikšminga dėl statuso.

„Nenoriu ginti santuokos, tačiau jeigu viskas yra gerai, žmonės susitaria ir neturėdami jokio santykių patvirtinimo dokumento. Jeigu jie pykstasi, negelbsti net Santuokos liudijimas. Santykių formalizavimas yra labai gražu, gerbtina, bet tai nieko nesako apie santykių kokybę, o tik suponuoja nuomonę, kad kokybė gali būti geresnė. Dalis šeimų santuoką sukuria tik dėl statuso, bet yra ir gyvenančių ne santuokoje dešimt – dvidešimt metų, auklėjančių vaikus, gražiai prižiūrinčių ūkį ir nematančių reikalo santykių formalizuoti“, - mano pašnekovė.

Pasak S. Vainikauskaitės, dirbančios nekilnojamojo turto srityje, nuosavybės klausimus verta visada apibrėžti aiškiai, nepaisant to, ar santuoka sudaroma, ar ne.

Ką santuoka reiškia visuomenėje

Aušra Maslauskaitė. K.Kavolėlio nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorė Aušra Maslauskaitė, kuri specializuojasi šeimos sociologijos ir demografijos srityse, komentuoja, kad Lietuvoje santuokų mažėja dėl demografinių pokyčių, emigracijos, o ne dėl santuokos instituto atmetimo. Ji dėsto, kad Lietuvoje žmonės šeimą sieja su santuoka, ypač, kai kalbama apie vaikus.

Be to, pasak pašnekovės, tyrimai rodo, kad susituokusieji dažniau gyvena geriau, tačiau kyla klausimas, ar taip yra dėl to, kad jie susituokė, ar susituokė dėl to, kad turėjo individualių ar socialinių savybių, kurių neturi nesusituokę žmonės.

“Santuoka visuomenėje išlaiko simbolinę vertę ir sunkiai galime įsivaizduoti, kad Lietuvos visuomenėje žmonės nesituoks. Lietuvoje prieš 20 metų didžioji dalis žmonių tuokdavosi negyvenę kartu, dabartinis kelias komplikuojasi - pradedama gyventi kartu ir paskui tuokiamasi. Klausimas, kas vyksta po to, kai pradedama gyventi kartu iki santuokos. Dalis žmonių susituokia, dalis ne, galime klausti, kodėl. Tyrimai rodo, kad dažniau tuokiasi tie, kurie turi geresnes profesines, socialines ir ekonomines perspektyvas statuso požiūriu, nei tie, kurie yra labiau socialiai pažeidžiamose pozicijose“, - paaiškina pašnekovė.

Apibūdindama visuomenėje tipinį gyvenimo kelio modelį, A. Maslauskaitė vardijo: priimtina, kad pirmiausia surandamas stabilus ir pakankamai apmokamas darbas, pasiimama paskola būstui ir tada kuriama santuoka. Sociologė dėsto, kad santuoka išlaiko vertę ir kitose šalyse.

„Jeigu mes pasižiūrėsime į kitas šalis, pavyzdžiui, Švediją, kurią mes, žiūrėdami iš savo perspektyvos, tapatiname su ultra moderniomis šeimyninio gyvenimo formomis, tyrimai rodo, kad ten dauguma žmonių galiausiai susituokia. Aišku, veikiausiai po to, kai susilaukia vaikų, nes gyvenimo įvykių seka yra pasikeitusi, bet santuoka tebėra siektinu įvykiu gyvenime. Aišku, santuoka yra statuso dalykas, liudijantis žmogaus perėjimą į brandą, ji jums ir jūsų visuomenei rodo, kad su „viskas yra gerai“, jūs atlikote tai, kas manoma būtina įtvirtinant suaugusio žmogus poziciją“, - vaizdžiai pasakoja ji.

Paklausus, kaip žmogaus statusas keičiasi, jei jis išsiskiria, sociologė aiškina, kad įvykiai suaugusiųjų pasaulyje gali susiklostyti įvairiai ir skyrybos Lietuvos visuomenėje nėra stigmatizuojamos, nes jau beveik pusę šimto metų lietuviai skiriasi gausiai, tai tapo įprasta. Kita vertus, dažnai skyrybos nėra partnerystės istorijos pabaiga, žmonės sukuria naują sąjungą.

„Žvelgiant iš socialinio, ekonominio taško, skyrybos, aišku, labai dažnai susijusios su kritimu žemyn, gyvenimo šansų prastėjimu, ypač moterims su vaikais“, - pastebi sociologė.

Visgi, pašnekovė primena, kad daugybė tyrimų rodo santuokos naudą, pavyzdžiui, Lietuvoje susituokusių ir neišsiskyrusių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra maždaug dešimtmečiu ilgesnė, nei kitų.

„Būtina paminėti tai, ką sociologai vadina akumuliuotais privalumais. Žmonės, turintys rinkinį asmeninių, socialinių, ekonominių savybių, kurios teikia privalumų, turi didesnius šansus susituokti, neišsiskirti ir gyventi pasitenkinimą teikiančioje partnerystėje, o tai savo ruožtu teigiamai veikia jų gyvenimo kokybę. Jiems santuoka yra savotiškas imunitetas nuo daugelio gyvenimo rizikų su kuriomis žmonės susiduria šiuolaikinėje visuomenėje, - teigė pašnekovė. - Kitas klausimas, ar abi pusės santuokoje gauna vienodą imunitetą. Tai jau yra vyrų ir moterų lyčių vaidmenų tema. Be to, turime nepamiršti, kad santykių kokybės požiūriu egzistuoja įvairios santuokos, o kai kuriais atvejais santuoka neneša privalumų.“