Nauja tendencija – skundžia net savus vaikus

Tėvai nenori, kad seneliai iš vaikų sužinotų, kaip jie gyvena

„Kaip tik neseniai turėjome atvejį, kurį mums nukreipė Alytaus rajono savivaldybė, nes močiutė gyvena Alytuje, o mergaitė su mama – mūsų savivaldybės teritorijoje. Šeimoje šiuo metu vyksta skyrybų procesas, o mergaitės tėvas taip pat gyvena Alytuje, kaip supratome, su savo motina. Šiuo atveju įdomu, kad ne tėvas kreipėsi, kad jam trukdoma matytis su vaiku, bet būtent močiutė. Mes išsikvietėme mamą ir pradėjome aiškintis situaciją. Mergaitei šiuo metu šešeri, ji lanko priešmokyklinę grupę. Klausėme mamos, gal ji bijo išleisti mergaitę pas močiutę, nes mano, kad ši nesugebėtų jos prižiūrėti. Pasirodė, kad mama neprieštarauja jų pasimatymams, bet močiutė, gyvendama Alytuje, norėtų su anūke pasimatyti net savaitės viduryje, o tai įgyvendinti labai sudėtinga ir neatitinka vaiko interesų. Taigi mama neprieštarauja, kad seneliai pasiimtų vaiką savaitgaliais, atostogų metu, tačiau jie turėtų atsižvelgti į vaiko režimą ir nereikalauti vaiko savaitės viduryje, nes vaikas lanko darželį-mokyklą. Dabar darbuotojai ruošia atsakymą močiutei, kuriuo prašoma pasirinkti protingą pasimatymų tvarkaraštį ir netrukdyti vaiko ugdymo procesui“, - pasakojo Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Silva Lukoševičienė.

Šis atvejis, žinia, susijęs su skyrybomis, vadinasi ir su nesutarimais bei spaudimu, tačiau pašnekovė prisiminė ir tokių atvejų, kai šeima nesiskiria, bet kažkuris iš jų nesutaria su partnerio tėvais. Pavyzdžiui, marti nesugyvena su anyta, todėl nenori, kad jos vaikai artimai bendrautų su močiute, nes pastaroji jų labai klausinėja apie tai, kaip gyvena tėvai, o moteris nenori, kad anyta kištų nosį į vidinius šeimos reikalus.

Taigi situacijų, pasak S. Lukoševičienės, būna įvairių. Vienais atvejais susiduria skirtingi principai ir seneliai kreipiasi kerštaudami, kitais atvejais – iš nevilties. Būna ir tokių atvejų, kai seneliai įsivaizduoja nebūtus dalykus. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybės specialistams vis rašė viena močiutė, kad tėvai tinkamai neprižiūri anūko, ir prašė toje šeimoje apsilankyti ir padaryti tvarką. Nuvykę specialistai nieko panašaus nerado – šeima tvarkinga, vaikas mylimas ir prižiūrėtas, tačiau net ir po šio vizito močiutės skundai nenutrūko: esą jai tėvai neleidžia su vaiku matytis, vadinasi, tikrai kažką slepia, kažkas ten negerai.

Močiutė įskundė girtaujančią dukrą

„Kita situacija buvo, kai močiutė į mus kreipėsi su pagalbos šauksmu, nes jaučianti, kad dukra su žentu girtauja ir dėl to kenčia jos ketverių metų anūkė. Moteris rašė, kad jai labai gaila ir savo dukros, nes jos sveikata dėl tokio gyvenimo būdo yra pakrikusi. Nors ši šeima gyvena visai pasiturinčiai, turi savo verslą, iš tiesų paaiškėjo, kad jauni žmonės laiką mėgsta leisti besilinksmindami ir girtaudami. Turėjome į šeimą įsiterpti ir aiškintis situaciją nepranešdami, kas kreipėsi. Pasakėme, kad tai buvo anoniminis skambutis su prašymu patikrinti, kas darosi jų šeimoje. Žmonėms buvo šokas, kad mes taip galime kištis į jų gyvenimą, nes įsivaizdavo, kad su savo vaiku gali elgtis taip, kaip jie nori. Taip pat jiems buvo labai didelė mįslė, iš kur mes sužinojome apie jų gyvenimo būdą. Suprantama, kad tėvai nelabai norėjo dukrą išleisti pas močiutę, nes mergaitė vis dėlto tokio amžiaus, kad galėtų papasakoti, kas dedasi namuose“, - pasakojo savivaldybės atstovė.

Pagal civilinį kodeksą tėvai privalo sudaryti galimybę artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaiku, kitaip tariant, kraujo giminystės ryšys turi būti užtikrinamas, nes tai susiję su vaiko identiškumo išsaugojimu.

„Kilus nesutarimams, mes tėvus įpareigojame sudaryti vaiko bendravimo grafiką su seneliais. Jei vienos ar kitos pusės tas grafikas netenkina, jie gali kreiptis į teismą, ir šis arba patvirtina esamą grafiką, arba priima kitą. Deja, būna situacijų, kai šeimoje žmonės patys nesusitaria. Dažnai girdime tėvų pasiteisinimus, kad pats vaikas nenori bendrauti su seneliais. Tuomet mes klausiame: „O ką jūs padarėte, kad vaikas norėtų su jais bendrauti? Mat labai daug kas tėvų rankose. Viskas priklauso nuo to, ką patys tėvai prie vaikų kalba apie senelius: ar kad jie geri, rūpestingi, ar kad seni, kvaili ir senamadiški“, - svarstė S. Lukoševičienė.

Šeimos dramas tenka išpainioti teismams

Panašių skundų sulaukia ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak įstaigos specialistų, tokie giminaičių ginčai net pasiekia teismus. Štai vienoje byloje seneliai apskundė anūkų mamą, kad ši neleidžia jiems matytis. Seneliai teismo prašė su anūkais matytis vieną savaitgalį per mėnesį bei dvi savaites per vasaros atostogas, prašė netrukdyti jiems dalyvauti vaikų mokyklos renginiuose. Mama tikino, kad vaikai patys nenori bendrauti su seneliais, jaučiasi nejaukiai su jais būdami, todėl tikrai negalinti jų išsiųsti pas juos, juolab kad seneliai gyvena kitame mieste. Be to, laukiama sprendimo dėl tėvo teisės apribojimo vaikams. Dėl tėvo elgesio su vaikais ir motina ir nutraukė su juo ryšius.

Seneliai moterį kaltino, kad vaikai yra veikiami motinos nuomonės apie juos ir teismas su tuo sutiko. Juolab kad iki skyrybų vyko normalus senelių ir anūkų bendravimas. Vis dėlto teismas taip pat pripažino, kad dabar vaikai iš tiesų nenori bendrauti su seneliais ir, konstatuodamas, kad šio nenoro priežastys gali būti nežinomos, priėmė kompromisinį sprendimą – seneliai gali vaikus pasiimti šeštadienio rytą ir grąžinti tą pačią dieną, laiką praleidę mieste, kuriame gyvena vaikai.

Dar vienas painus atvejis, kai po žmonos mirties su seneliais iš jos pusės sūnui nebeleido bendrauti tėvas. Taip pat į teismą kreipęsi žmonės nurodė, kad po jų dukters mirties vyras iš pradžių gyveno pas juos, tačiau vėliau išsikraustė ir pradėjo trukdyti susitikinėti su anūku. Kad jį pamatytų, seneliams tekdavo vykti į vaiko darželį. Vaiko tėvas senelius kaltino, kad šie diegia priešingas moralės vertybes, skatina sūnų jam meluoti, nuteikinėja prieš jį. Teismas šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir, remdamasis vaiko išreikštu noru bendrauti su seneliais, kurie juo rūpinosi nuo gimimo, nusprendė, kad vaiko bendravimas su seneliais nepažeidžia jo interesų ir turi būti užtikrintas.